„Mane tas futbolas žiauriai nervuoja, – atsiduso gatvėje mūsų užkalbinta ponia Reda. – Galėtų tos rungtynės būti trumpesnės… Laimei, turime net tris televizorius, tai išeinu į kitą kambarį ir įsijungiu ką noriu. Bet vis tiek nesuprantu, ką jie ten taip žiūri…”
Ponia Reda – tik viena iš daugelio moterų, prisipažįstančių, jog nesulaukia futbolo čempionato pabaigos…
Sporto aistruolių žmonoms, draugėms ir partnerėms, kurios stokoja savo išrinktųjų dėmesio, psichologas Kęstutis Ridikas pataria: „Palikite juos tą mėnesį ramybėje. Neklausinėkite, ar jus myli. Atsakymas vis tiek nebus toks, kokio tikitės”.
Kas ryškesnis?
Juokai juokais, tačiau psichologas sutinka su teiginiu, jog vyrų dievinamas futbolas gali tapti nesutarimų šeimose priežastimi.
Ar Jums yra tekę gelbėti dėl futbolo griūvančius santykius?
O, ne, dėl tokio dalyko į mane dar nėra kreipęsi.
Bet futbolas gali įžiebti konfliktus tarp sutuoktinių?
Taip, žinoma. Kiekvienas žmogus turi tam tikrų pomėgių, o čia toks dalykas, kuris vyksta tik kartą per ketverius metus, na, neįskaitant dar Europos čempionatų, kurie rengiami kas dvejus metus. Taigi tai yra išties neeilinis įvykis, tad nieko keista, jei vyras yra „pasinešęs” į tą futbolą. Viena vertus, tam reikia pasirengti. Kai kurie juk iš anksto perspėja: „atleisk, brangioji, būsiu šį mėnesį užsiėmęs”. Antra vertus, galima ir pakentėti. Nors, tiesą sakant, ko čia kentėti, – reikia pasidžiaugti, kad turi laisvo laiko ir gali užsiimti savimi, o jis tegu ten rymo prie to televizoriaus. Galų gale ir moterys gali futbolu pasidomėti.
Žiūrėti kartu?
Taip, ar pasižiūrėti, ar ko nors paklausti, pavyzdžiui, „kaip sekasi tavo mėgstamai komandai?” Žodžiu, parodyti tam tikrą susidomėjimą. Rungtynių metu vyras gal ir nenorės kalbėti apie kitus dalykus, bet vėliau temą galima pakeisti: juk tarp transliacijų visada yra laiko. Visada tik apie futbolą nešnekėsi. Tačiau tai tinka tik tuo atveju, jei yra suinteresuotumas. O jei yra tik pozicija „kodėl tu į mane nekreipi dėmesio, kodėl manęs nematai”… Aš tai suprantu kaip norą dirbtinai sukelti konfliktą. Na, kodėl aš nematau? Aš matau, bet yra du dalykai, o tas, kuris ryškesnis – šiuo atveju futbolą rodantis televizorius – ir patraukia labiau dėmesį. Nors jei įsimylėjimas dar visai šviežias, tada jau kitas reikalas. Patys matome, kad futbolo transliacijų metu ne visi vyrai būna iššluoti iš miesto.
Vadinasi, konkuruoti su futbolu nėra prasmės.
Jeigu niekas konflikto neeskaluos, praeis tas mėnuo, pasibaigs futbolo čempionatas, ir viskas vėl sugrįš į savo vėžes.
Gal ir taip, bet vis tiek pikta.
Matote, jei žmona yra tokia, kuri mano, kad vyras turi tik ja domėtis – negali domėtis kitomis moterimis, negali domėtis darbu, pramogomis, žaidimais, o turi būti tik į ją įsmeigęs akis – tai čia jau jos problema…
„Arba aš – arba futbolas!”
Natūralu, kad moteris savo mylimajam nori būti patrauklesnė už televizorių…
Mūsų gyvenimą sudaro tam tikros dalys. Tik viena iš jų yra meilė. Dar yra darbas, pramogos, draugai. Galų gale esu aš pats. Nereikia norėti kitam žmogui tapti visu gyvenimu. Aš negaliu būti „pagal iškvietimą”: štai dabar tu turi būti mano! Jeigu tau reikia pasišnekėti, susitik su draugėmis, eik pas kunigą, galų gale – išsiverk psichologui, – juokiasi K. Ridikas. – Tada ir psichologams bus ką veikti… Aišku, žmona norėtų, kad vyras verčiau lakstytų pagriebęs plaktuką ir kalinėtų vinis kur tik įmanoma, sukinėtų varžtus ar dar ką nors. Vyrui tarsi liepiama rinktis, kas jam svarbiau: ji ar futbolas. Na, bet kodėl dabar?
Ir tas svarbu, ir tas. Bet tuo metu, kai noriu valgyti, man svarbiau maistas, o kai noriu į tualetą, patys suprantate… Klausti, ar mane myli, kai aš žiūriu futbolą, yra tiesiog netikslinga. Vyras tada nieko nemyli, jis nei išalkęs, nei ištroškęs. Jis galvoja tik apie futbolą. Tad palikite žmones ramybėje. Aišku, jeigu tai nekenkia, o dažniausiai taip ir yra, – nebent kokių nepatogumų iškyla.
Sutikite, sirgalių elgesys ne visada atrodo normaliai.
Tai nėra patologija… tikriausiai. Jeigu, pabrėžiu, nepradeda kenkti. Tarkim, būna, kad įsiaudrinęs žmogus sviedžia televizorių. Buvo aprašytas toks atvejis: mėgstamai komandai pralošus žmogus išmetė pro langą televizorių, kuris pataikė ant jo naujutėlės mašinos stogo… Pasitaiko ir savižudybės atvejų.
Tačiau pernelyg įsijausti galima ne tik į futbolą. Žmona gali žiūrėti pageidavimų koncertą ir sakyti „netrukdyk”, arba diena iš dienos, metai iš metų – meilės serialus. Ir kuo tai skiriasi nuo futbolo? Bet jeigu žmogui patinka…
Ar Jūs pats domitės futbolu?
Žiūriu, bet nesu pamišęs, – juokiasi, – atsitraukiu, nors kai yra proga, stengiuosi rungtynių nepraleisti. Štai vakar, tiesą sakant, ištempiau iki pirmos valandos nakties.