Pypkininkams savas premjeras – nė motais

Žinią, kad į šalies premjerus siūlomas užkietėjęs pypkiuotojas Gediminas Kirkilas, uostamiesčio pypkės mėgėjai sutiko ramiai.

„Mums jokio skirtumo, – numoja ranka Klaipėdos pypkininkų klubo „Mazgas“ prezidentas Šarūnas Jagminas. – O štai jeigu sveikatos apsaugos ministras plėštų pypkę, būtų jau kitas reikalas.“

Su G. Kirkilu Klaipėdos pypkorių vadui pypkiuoti neteko – dabartinis krašto apsaugos ministras jam palikęs ne itin malonaus žmogaus įspūdį.

Tuo tarpu pats pretendentas į premjerus „Vakarų ekspresui“ sakė neįsivaizduojąs, kas galėtų priversti jį atsisakyti įpročio rūkyti pypkę: nebent praloštos lažybos, bet tikrai ne ministro pirmininko postas.

Dūmą peša ir Seime

Pypkė yra tapusi neatsiejama pretendento į premjerus įvaizdžio dalimi.

Tačiau G. Kirkilas sako pradėjęs rūkyti ne taip jau seniai – Sąjūdžio laikais, kai sostinėje kūrėsi pypkininkų klubas. Dabar ministro kolekcijoje yra apie 100 įvairiausių pypkių. Tiesa, rūkymui tinka jau ne visos. „Kai kurios pypkės mūsų, pypkiuotojų, kalba sakant, jau yra „pavargusios“, – „Vakarų ekspresui“ sakė G. Kirkilas.

„Man pypkė – susikaupimo dalykas. Mėgstu patraukti dūmą, kai ką nors rašau, skaitau, mokausi“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot G. Kirkilo, pypkės su cigarete net neverta lyginti. „Rūkant pypkę kvapas daug skanesnis, be to, tai autentika. Juk pirmiausia pradėta rūkyti pypkes ir tik po to atsirado cigaretės. O aš, kaip restauratorius, labai vertinu autentiką“, – pasakojo aistringas pypkiuotojas.

Paprašytas patvirtinti arba paneigti kalbas, esą jis nevengia dūmą pešti net ir tokiose vietose, kur to daryti negalima, pavyzdžiui, Seimo kuluaruose, G. Kirkilas neslėpė: „Taip, leisdavau sau tokį „grieką“, bet daugiau taip nebedarysiu“.

Lažintis mėgstantis G. Kirkilas ryžtųsi atsisakyti pypkės tik tuo atveju, jei dėl to susilažinęs lažybas pralaimėtų. Tačiau tapęs premjeru šio malonumo atsisakyti neketina.

Jei gaus premjero postą, G. Kirkilas jokių privilegijų šalies pypkiuotojams nežada. „Aš apskritai nieko neagituoju rūkyti – vis dėlto tai yra žalingas įprotis“, – teigė politikas.

Cigarečių rūkyti neleis

Vienas iš dešimt metų gyvuojančio Klaipėdos pypkininkų klubo įkūrėjų ir ilgametis jo vadovas Š. Jagminas, kaip ir G. Kirkilas, yra socialdemokratas. Nepaisant to, klaipėdietis nevengia savo bendrapartiečio atžvilgiu kritiškų žodžių.

„Mano nuomone, jis premjero pareigoms net netinka, – sako pypkininkas. – Ir apskritai jis man atrodo gana arogantiškas žmogus.“

Kur kas labiau nei galimu bendraminčio paskyrimu į aukščiausiąją šalies valdžią uostamiesčio pypkiuotojai džiaugiasi garsiuoju Seimo sprendimu nuo 2007 metų sausio 1 dienos restoranuose, kavinėse ir kitose viešojo maitinimo įstaigose leisti rūkyti tik specialiai įrengtuose pypkių ar cigarų klubuose. Pypkės mėgėjai įsitikinę, jog jų gretos dėl to turėtų padidėti, ir baiminasi tik vieno: kad į klubus nepradėtų veržtis „cigaretininkai“.

Š. Jagminas jau įsivaizduoja, kaip atrodys jo baro patalpose pačiame miesto centre įrengtas pypkių klubas. Pypkiuotojai čia turės nuolatinę vietą, kur galės bet kada susirinkti ir bendraminčių būryje pasimėgauti kvapiu tabako dūmeliu. „Tokie pypkių klubai yra visame pasaulyje. Naujas įstatymas padės suburti pypkės mėgėjus“, – viliasi klubo vadovas.

„Tačiau jei bus mėginama įstatymą apeiti – Lietuvoje tai ne naujiena – ir pypkių klubuose rūkys kas tik nori, tada jau nežinau. Kad taip neatsitiktų, gegužės mėnesį įteikėme Seimui peticiją“, – pridūrė Š. Jagminas.

Peticiją pasirašę Lietuvos pypkininkų klubų prezidentai prašo, kad naujai įrengtuose pypkių klubuose galiotų tos pačios taisyklės, kuriomis vadovaujasi jau egzistuojantys pypkininkų klubai. Rūkančiųjų cigaretes pypkiuotojai įsileisti griežtai nenori.

„Juk nedera. Tarp pypkininkų netgi toks posakis yra: „Kas čia rūko cigaretes?“ – sako Š. Jagminas.

Anot klubo „Mazgas“ nario Mindaugo Giedros, pypkės dūmas gardžiai kvepia, o cigaretės smirdi. „Tabako yra įvairiausio: konjako, vanilės, šokolado kvapo. Būna, eini per kokią miesto šventę ir staiga užuodi kvapų dūmą. Iš karto pradedi dairytis, kas rūko: o gal koks pažįstamas“, – šypsojosi M. Giedra.

Pypkė ir moteris

Atėjęs į susitikimą su „Vakarų ekspreso“ žurnalistais Š. Jagminas iškrovė ant stalo tikrą daugybę savo pypkių. „Net nežinau, kiek turiu, skaičiuokit. Nors čia dar ne visos“, – sakė klubo prezidentas, patikinęs, kad kiekviena iš šių pypkių rūkant suteikia vis kitokį skonį.

Daugelį savo pypkių pypkininkai parsiveža iš nuolat vykstančių rūkymo čempionatų. Pasak Š. Jagmino, kiekvienas dalyvis, susimokėjęs tam tikrą mokestį, gauna po pypkę – visi vienodas – 3 gramus tabako, kimštuką ir du degtukus. „Jei ir vienas, ir kitas degtukas užgęsta, o pypkės užsidegti nespėjai, – iškrenti iš varžybų. Tas pat gresia pypkę sudeginus.“ Ilgiausiai pypkiuojantis dalyvis ir tampa čempionu. Anot Š. Jagmino, pasaulio rekordas – 3 val. 15 min., o Lietuvos pypkorių pasiekimai, žinoma, kuklesni.

Klaipėdietė Audra Vasiliauskienė gali pasigirti pypkę traukusi net valandą. Anot jos, moteriai tai didelis pasiekimas. Viename čempionatų A. Vasiliauskienė yra iškovojusi garbingą antrąją vietą.

„Pypkę rūko tikrai nedaug moterų, bet man tai gražu. Ir vyrams pypkė labai tinka. Tiesa, mano antroji pusė visai nerūko, bet manęs, turinčios jau didelį stažą, atsisakyti šio įpročio neverčia. Kaip sirgalius jis mane į varžybas lydėdavo“, – pasakojo ponia Audra. Ji apgailestauja pastaruoju metu nevaikščiojusi į klubo susitikimus ir savo pypkes padėjusi į šalį. Sako, jog buvo apsikrovusi darbais, o pypkės rūkymas – tai ritualas, kuriam penkių minučių neužtenka. „Turiu būti atitinkamos nuotaikos – traukiu pypkę ir apie ką nors svajoju… Arba skaitau uždegančią knygą. Be to, reikia ją neskubant prisikimšti“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertizės skyriaus registratorė.

Skolinti negalima

M. Giedra pritarė, kad jei paskubėsi ir pypkę blogai prikimši, dėl susikaupusio oro tabakas prastai degs. Be to, baigus rūkyti pypkę būtina kruopščiai išvalyti. Beje, pirmąją savo pypkę daugelis pradedančiųjų pypkininkų sudegina.

Pypkėms reikia leisti „pailsėti“, negalima visada rūkyti ta pačia. Todėl, pasak M. Giedros, turėti vieną ir neužtenka.

„Man patinka visas pypkės rūkymo procesas. Smagu rūkyti ir bendrauti draugų kompanijoje. Be to, tai ne taip žalinga kaip cigaretės“, – pasakojo vyriškis.

Paprastai pypkės gaminamos iš kukmedžio šaknies gumbo. Vidutinė pypkės kaina – 100 Lt.

Pypkoriai laikosi nuomonės, kad „pypkės, arklio ir žmonos“ skolinti negalima.

Jūros šventės metu Klaipėdos pypkininkai tikisi surengti tradicinį savo turnyrą, tačiau kol kas nerado rėmėjų. Be to, pypkiuotojai tikisi rasią lėšų išvykai į pasaulio čempionatą, kuris spalį turėtų vykti Čekijos sostinėje Prahoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.