Palangoje – absurdo teatras: anksčiau miškais laikytas teritorijas norima paversti grąžintinais žemės sklypais, o aštuoniolikai privačių asmenų priklausančią žemę – valstybiniais miškais.
Pradėjus rengti naują kurorto miškų schemą, apie tai sužinoję žmonės dokumento rengėjus apkaltino siekiu nacionalizuoti jų privačią nuosavybę bei ragina Palangos savivaldybę šios schemos nederinti.
Tuo metu per devynis šimtus kurorto senbuvių suinteresuoti, kad schema būtų kuo skubiau patvirtinta ir Vyriausybėje. Mat tokiu būdu iki šiol Palangoje strigęs žemės grąžinimo procesas pagaliau sėkmingai baigtųsi.
Įstrigo trejiems metams
Vakar kurorto Savivaldybės posėdžių salė buvo sausakimša. Pusšimtis žmonių, susirinkusių į Palangos miškų schemos pristatymą, virto rėkiančia ir cypiančia minia. Jeigu ne kurorto mero pavaduotojo Mindaugo Skritulsko pastangos, sunkiai tramdomos emocijos galėjo peraugti ir į muštynes.
Susirinkusieji pasidalijo į dvi stovyklas: kurorto senbuvių bendruomenės nariams atstovaujanti Marija Ulbienė tikino, jog keleriems metams sustojęs žemės grąžinimo procesas artimiausiu metu turėtų vėl atsinaujinti, mat schemos rengėjai atsižvelgė kone į visas bendruomenės pastabas.
„Dar 2003 metų vasarą Palangos miesto taryba palaimino šį procesą. Buvo atlikti geodeziniai matavimai, suprojektuoti sklypai, paruoštos žemės grąžinimo bylos. Juk eilėje dėl žemės vis dar stovi 900 žmonių, – „Vakarų ekspresui” pasakojo M. Ulbienė. – Deja, 2004-ųjų rudenį paaiškėjo, kad suprojektuoti sklypai Kunigiškėse palangiškiams neatiteks, nes Vyriausybės nutarimu patvirtinta schema prieštaravo Tarybos sprendimui ir į grąžinimo procesą įtrauktų sklypų plotą paskelbė valstybiniu mišku”.
Miškų nebuvo
Antros stovyklos atstovai – fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems buvo grąžinta teisė į žemę arba tokiu būdu atgautą žemę jie perpirko.
Juos vienija sveiku protu nesuvokiama bėda: nors jų nekilnojamasis turtas laikantis nustatytos tvarkos įregistruotas kaip privati nuosavybė, ateityje šie piliečiai savo sklypuose negalės planuoti jokių statybų. Mat ir 2004 metų lapkritį patvirtintoje, ir šiuo metu rengiamoje naujoje Palangos miškų schemoje ta žemė įvardijama kaip valstybinių miškų dalis.
Dar iki pirmosios schemos įsiteisėjimo prieš pusantrų metų žemės nuosavybės klausimus sprendusieji tvirtina, kad registruojant nekilnojamąjį turtą dokumentuose buvo nurodyta, kad čia jokių miškų nėra.
Viena iš žemės savininkų pasakojo, kad žemės sklypą Monciškėse nusipirko šių metų kovą. Dokumentuose parašyta, kad valstybinių miškų ten nėra, o žemės paskirtis – individualiems namams statyti. „O dabar ši žemė – miškas? Koks? Juk sklype auga vos keli berželiai…” – stebėjosi moteris.
Kita moteris piktinosi, kad ant reikiamų dokumentų dėl privačios nuosavybės savo laiku pasirašė net pats Kretingos urėdijos atstovas, kuris po metų ėmė aiškinti, kad tas sklypas yra tikrų tikriausias miškas, priklausantis valstybei.
Nelaimėliai taip pat aiškino, kad jiems priklausančiuose sklypuose nei teisiškai, nei fiziškai nėra jokių miškų. Anot jų, privačioje žemėje – tik brūzgynai.
Jaučiasi teisūs
M. Skritulskas pabrėžė, kad ši schema Palangai yra reikalinga, nes priešingu atveju suplanuoti kurorto plėtros darbai sustotų mažiausiai keleriems metas. Todėl vicemeras žadėjo, kad, nepaisant iškilusių keblumų, šio dokumento derinimas vis tiek įvyks ir gana operatyviai, galbūt net jau ateinantį pirmadienį.
Tuo metu nacionalizacijos aukos informuotos apie gresiančius teisminius procesus. Tokiu būdu, anot Miškotvarkos tarnybos direktoriaus Andriaus Kuliešio, bus bandoma pagrįsti prielaidą, jog valstybinių miškų ribose vykęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimas buvo neteisėtas.
„Miškas neišauga per vieną dieną. Jeigu jis yra šiandien, vadinasi, jis buvo ir anksčiau. Nemanau, kad paskutinė miškų inventorizacija buvo atlikta klaidingai, todėl tiems žmonėms, kurie įsigijo privačią nuosavybę valstybinių miškų teritorijoje, nieko patarti negaliu”,- mūsų dienraščiui sakė A. Kuliešis.
Paprašytas paaiškinti, kodėl praėjus pusantrų metų po Palangos miškų schemos patvirtinimo rengiama dar viena, miškotvarkininkas buvo lakoniškas: „Noriu pabrėžti, kad miškų schema tik konstatuoja, kur yra miškai, o kur nėra. Šiuos duomenis apdorojome gavę 2004 metais atliktos paskutinės miškų inventorizacijos rezultatus. Jie gauti po to, kai pirmoji schema, paremta dar 1991 metų miškų inventorizacijos rezultatais, jau buvo patvirtinta.”
Teorinis šansas
Tuo tarpu Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Laimutis Kondrotas atkreipė dėmesį į faktą, kad 2004 metų rudenį patvirtinta Palangos miškų schema, kurios pagrindu ruoštas ir naujasis dokumentas, tuomet buvo lyg nuleista iš viršaus, o kurorto Savivaldybė buvo tiesiog pastatyta prieš faktą.
Reaguodamas į specialistų svarstymus, kur iškilusių nesusipratimų kurorte pradžia, L. Kondrotas pabrėžė, kad Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkams, sąmoningai ar nesąmoningai nežymėjusiems miškų, ne kartą grasinta atimti licencijas. O nūdien išsiaiškinti, kas, kaip, kada ir ką konkrečiai padarė neteisėtai, būtų itin sunku.
Tiesa, žemės sklypų savininkams, kurie verčiami valstybinių miškų tvarkytojais, vis dėlto paliekama teorinė galimybė sustabdyti važiuojantį traukinį – įtikinti derinančias institucijas apsigalvoti iki tos akimirkos, kai schemą imsis tvirtinti Vyriausybė.
Po to šio dokumento teisėtumą galės užginčyti tik Konstitucinis Teismas. O paprasti piliečiai, žinia, į šią instituciją patys kreiptis negali.