Apgauti, bet laimingi!..

Pasak iliuzionisto Arvydo Stonio, iliuzijos menas stulbinantis: nors ir žinai, kad esi apgaudinėjamas, vis tiek malonu tai patirti

Iliuzionistas Arvydas Stonys, prieš pusmetį atidaręs internetinę magijos parduotuvę, pardavinėja kai kurių triukų rekvizitą, o svarbiausia – paslaptis, kaip juos atlikti. Parduotuvę kasdien aplanko po kelis šimtus lankytojų. Jo triukus dažniausiai perka paaugliai. „Iliuzionisčių pasaulyje beveik nėra. Iliuzijos menu užsiima išimtinai vyrai. Keista, juk čia reikia labai daug kantrybės, o moterys jos turi daugiau už vyrus”, – stebėjosi Stonys.

Kad triukas pavyktų, prieš išeinant į sceną namie reikia kartoti šimtus kartų. Be to, triukas visiškai paruoštu laikomas tik tada, kai publikai jau būna parodytas 50 kartų.

Iliuzijos menas, pasak Stonio, nėra labai populiarus Azijoje. „Ten populiariau pilvą pakratyt, negu fokusus rodyt”, – šmaikštavo jis.

Kiek kainuoja paslaptys?

Atidaryti magijos parduotuvę Stonį paskatino ne tik žinojimas, jog daug ką domina iliuzijos pasaulio paslapčių atskleidimas, bet ir tai, kad artimiausia tokia parduotuvė yra tik Londone. „Dažniausiai viską, ko reikia, parsisiunčiame iš JAV”, – pasakojo Stonys.

Magas teigia nebijąs, kad atidarius tokią parduotuvę priaugs jam konkurentų ar kad žiūrovams triukai taps neįdomūs. „Kai prieš keletą metų per visas televizijas rodė magą su kauke, ir šis atskleidė fokusų paslaptis, buvau labai pasipiktinęs. Parašiau laišką šio sumanymo kūrėjams. Iš Amerikos atėjo raminamas atsakymas, esą situacija valdoma, – pasakojo Stonys. – Prieš tai visame pasaulyje buvo gerokai kritęs susidomėjimas iliuzijos menu, tad geriausi Amerikos iliuzionistai, pasitarę su psichologais, nutarė įgyvendinti būtent tokį projektą, kuris turėjo sužadinti susidomėjimą iliuzijos menu. Kai triuko paslaptį įsidėmėję žiūrovai gudrūs sėdi per koncertą, užtenka magui keletą judesių sukeisti vietomis, ir žiūrovui vėl viskas neaišku. Taip susidomėjimas iliuzijos menu tik pakilo”. Pasak mago, net tada, kai žmogus, atrodo, žino, kaip daromas triukas, būna akimirkų, kai jis nepastebi to, kas svarbiausia. „Jei iliuzionistas scenoje iškelia ant rankos balandį, nė vienas nematys, kad kitą ranką įsikiša į kišenę”, – šypsojosi Stonys.

Stonio parduotuvėje pardavinėjami triukai mėgėjams, o ne profesionalams. Nors yra keletas sudėtingesnių triukų, mago manymu, mėgėjai neišleis tam tūkstančio litų vien norėdami sužinoti fokuso paslaptį. O, pavyzdžiui, dvi paprastos gumytės, šiaip vertos keletą centų, ir paslaptis, kaip jas vieną per kitą pertraukti, kainuoja jau 30 litų.

Norint parodyti triuką reikia iliuzijos rekvizito. „Kiek jo turiu, tiek galiu parodyti. O paslapčių žinau ne šimtus ir ne tūkstančius, o dešimtis tūkstančių”, – sakė Stonys. Visi pasaulio magų žinomi nesuskaičiuojami triukai remiasi 18 pagrindinių principų, pagal kuriuos kuriami absoliučiai visi triukai. „Kažkada jaunystėje bandžiau sugalvoti devynioliktą principą. Keletą metų laužiau galvą ir, patikėkit, devyniolikto dėsnio neradau”, – prisipažino magas.

Tuos principus žinantys magai patikimai saugo jų paslaptis, kaip tvirtina Stonys, po devyniomis spynomis. Magai nepasirašę jokių susitarimų, bet visi laikosi profesinės etikos.

Norint sužinoti principus reikia įstoti į tarptautinę magų broliją, tarptautinį fokusininkų klubą. Tam reikia rekomendacijos, paskui žiūrima, ką tas jaunas magas sugeba, ar verta jį priimti. Dar reikalingos dviejų kompetentingų iliuzionistų nuomonės. Bet kam tie 18 svarbiausių principų neatskleidžiami. „Mano mokinys, kuris jau mokosi 7 metus, šiuos principus sužinojo prieš pusantrų metų”, – sakė Stonys.

Svarbiausia – rankos, o ne technologijos

– Kas iliuzijos mene labiau lemia: sudėtingos technologijos ar akių apgaulė?

– Svarbiausia – rankos ir jų miklumas. Be abejo, praėjo tie laikai, kai į sceną galėjai eiti plikomis rankomis ir su vieninteliu kamuoliuku nustebinti publiką. Dabar reikia kai ko daugiau. Vis dėlto rekvizitas yra tik pagalbinė priemonė, kad galėtum viską pateikti gražiau ir efektingiau. Suprantama, technikos progresas neaplenkia ir iliuzijos meno. Čia naudojamos ir įvairios naujosios technologijos, ir nuotolinio valdymo pultai. Pavyzdžiui, vienas ispanas iliuzionistas dirba vien tik su elektronika. Aš labiau pasikliauju savo rankomis.

– O kaip žmogus tampa nematomas? Naudojamos sudėtingos technologijos?

– Ne, nebūtinai. Žmogus nepasidaro nematomas. Jis lieka toks pats, tik žiūrovas jo nemato. Tai akių apgaulė. Kaip tai padaroma, jums nepasakysiu…

Fokusai būna labai gerai apgalvoti, dažniausiai žaidžiama su žmogaus mąstymu, psichologija. Kuo sudėtingesnis triukas, tuo greičiau jį atspėja žiūrovas. Kuo paprastesnis fokusas, tuo sunkiau jį įminti. Čia tinka posakis, kad genialumas – tai paprastumas.

– O kokio mokslo paslapčių iliuzionizme daugiausia?

– Fizikos, chemijos ir matematikos. Labai daug yra matematinių triukų, kurie nupiešti ant popieriaus visiškai neatrodys įspūdingi. Tačiau ant scenos galima juos pateikti taip, kad visa salė aiktelės. Pats triukas yra tik 30 proc. efekto. Didesnį efektą sudaro triuko pateikimas. Kai žinai vieno fokuso paslaptį, galima atlikti du triukus, ir nė vienas žiūrovas nesupras, kad tai ta pati paslaptis. Tad įdomiausia ir yra pateikimas.

– Mokykloje turbūt šie mokslai patiko ir galvojote, kaip juos išradingiau panaudoti?

– Tikrai ne. Mano profesija labai paprasta ir banaliai skambanti – radijo aparatūros šaltkalvis-surinkėjas. Matematika man nesisekė, chemija buvo tamsus miškas, tik fizika nei labai patiko, nei nepatiko. Iliuzijos mene naudojama matematika – daug paprastesni skaičiavimai, negu buvo mokykloje. Tačiau reikalingiausias mokslas yra psichologija. Reikia gerai ją išmanyti, kad sugebėtum atitraukti žmogaus dėmesį nuo to, ko jis neturi pastebėti.

Apie dingstančius pinigus

Stonio tėvas cirke buvo dirbęs klounu, mokėjo keletą triukų ir juos pademonstravo sūnui. Gal tai jį ir paskatino susidomėti iliuzionizmu. Savo užsiėmimo magas nelaiko nei profesija, nei laisvalaikio pomėgiu. „Tai yra gyvenimo būdas”, – tvirtino jis.

Stonys liovėsi rodyti triukus, kai dingsta ir vėl atsiranda žiūrovų piniginės, nes atsirado tokių, kurie tvirtino, kad jų piniginėse buvo gerokai daugiau pinigų.

„Lietuvoje yra viena juoda dėmė – tai vienas rusakalbis žmogus, kuris rodo fokusus, tačiau didesnę savo sąmoningo gyvenimo dalį buvo kišenvagis. Savo triukus jis mėgsta rodyti Palangoje. Teko ten matyti, kaip policija jį išvežė apsivogusį”, – pasakojo Stonys.

Iliuzijos meno klasika

Pagrindiniai daiktai, kuriuos naudoja magai, – kortos, triušiai, balandžiai. „Tai mūsų meno klasika. Kodėl naudojami balandžiai, atsakymo neradau. O kodėl triušiai, radau atsakymą. Tai toks gyvūnas, kuris įdėtas į dėžę sėdės ir nejudės, kiek jums reikės. Dėl to iliuzionistai ir pamėgo šiuos gyvūnus. Jei į dėžę įdėsi katiną ar šuniuką, dėžė šokinės”, – aiškino Stonys. Pasak mago, su balandžiais reikia dirbti daugiau negu su triušiu. „Jei paukščių kokią savaitę nepaimčiau į rankas, jie mane pamirštų”, – tvirtino jis.