Palangoje vyko antrosios žirgų lenktynės, skirtos miesto mero taurei laimėti
Antrą kartą nacionalinio žirgų lenktynių klubo (NŽLK) surengtos žirgų lenktynės praėjusį savaitgalį vėl sulaukė Palangoje poilsiaujančiųjų dėmesio. Visus džiugino 21 lenktyninis žirgas, o aistras kurstė nemenkas, beveik 10 tūkst. litų siekiantis prizinis fondas. Šios lenktynės skyrėsi nuo pirmųjų – buvo surengtas bėgimas Palangos miesto mero taurei laimėti. „Tikiuosi, kad tokios lenktynės taps tradicinės”, – žiūrovams sakė Palangos miesto meras Remigijus Alvydas Kirstukas. Šiose lenktynėse buvo numatyti 6 bėgimai, juose turėjo varžytis anglų grynakraujų, arabų, žemaitukų bei mišrių veislių žirgai. Deja, lenktynių dieną žemaitukai nepasirodė. „Matyt, augintojai gauna per dideles dotacijas iš valstybės, kad nenori laimėti pinigų”, – juokavo NŽLK prezidentas Remigijus Poškus.
Pirmasis totalizatorius
Organizatoriai tikisi, kad žiūrovus į kitas lenktynes, vyksiančias liepos 8 d., pavyks privilioti pirmą kartą surengtu totalizatoriumi. „Būtume lošimą surengę jau per šias lenktynes, tačiau dėl valdžios įstaigų nelankstumo leidimą gavome tik penktadienį popiet, tad paprasčiausiai nespėjome”, – sakė Poškus.
NŽLK gautas leidimas leis organizuoti loteriją, kurios apyvarta negali viršyti 100 tūkst. litų. Organizatorius nesitiki, kad limitą būtų galima viršyti, mat Lietuvoje žiūrovų dar nesusirenka tiek kiek užsienyje. „Tačiau loterija suteiks gyvumo ir azarto”, – buvo įsitikinęs pašnekovas.
Lenkai ir lietuviai
Labiausiai laukiamas buvo ketvirtasis bėgimas, kuriame turėjo paaiškėti Palangos miesto mero taurės savininkas. Šiame bėgime bėgo 4 anglų grynakraujai žirgai, laikomi greičiausiais pasaulyje. Šie žirgai gali pasiekti net 60 km greitį lygioje hipodromo trasoje. 1950 metrų distancijoje dėl mero taurės ir 1750 litų prizinio fondo varžėsi lenkų ir lietuvių geriausi anglų grynakraujų veislės žirgai. Prieš varžybas favoritu laikytas 9 metų eržilas Administratorius įrodė savo pranašumą. Jis aplenkė visus lietuvių žirgus, atbėgo pirmas ir laimėjo garbingą apdovanojimą bei ąžuolo lapų vainiką. Administratoriumi jojo perspektyvi Lietuvos jojikė Vaiva Mikalauskaitė.
Ąžuolų lapų vainikas pasirodė esąs puikus apdovanojimas ne tik žokėjui, bet ir žirgui – šis mėgaudamasis ragavo savo prizą. „Prieš varžybas dalyviai nėra pernelyg gausiai šeriami”, – su šypsena paaiškino varžybų komentatorius.
„Kalbantis” asilas
Žiūrovams neteko nuobodžiauti, o pertraukų tarp bėgimų metu visus pradžiugino svečiai iš Ispanijos. Antonio Markezo pademonstruotas ispaniškas jojimo stilius sužavėjo visus. Atrodė, kad žirgas šoka pagal ispaniškos muzikos garsus. Temperamentingas jojikas ir jo žirgas, grakštus jojimas sukėlė tikrą ovacijų audrą. Lietuvoje stengiamasi išpopuliarinti šį akiai patrauklų jojimo būdą. Ispanai į Lietuvą atsivežė 30 žirgų, užaugintų geriausiame Andalūzų veislės žirgų veislyne. Tačiau lenktynių viršūne tapo ne ispaniškas jojimas, o ispaniškai „kalbantis” asiliukas. Mažieji lenktynių žiūrovai buvo kviečiami jį pakalbinti bei paglostyti. Pusę lenktynių išdidžiai pratylėjęs svečias prieš ketvirtąjį bėgimą pagaliau prabilo ir sukėlė juoko bangą tribūnose. „Ne kiekvieną dieną pamatysi kalbantį asilą”, – sakė renginio vedėjas.
Klaidingas startas
Kad varžybos tikrai emocingos, įrodė ir paskutinis bėgimas, per kurį 1200 m distancijoje varžėsi įvairių veislių žirgai. Dėl prasto starto žirgai buvo grąžinti atgal ir, sutrumpinus distanciją iki 1000 m, startavo iš naujo. „Gal ir gerai, kad šį kartą nebuvo totalizatoriaus, nekilo daug triukšmo. Ateityje stengsimės tobulinti startus”, – teigė NŽKL prezidentas. Dėl startų kokybės lenktynės kritikuotos ir anksčiau, tuomet Poškus kritikams pasiūlė paskolinti jam 80 tūkst. litų. Būtent tiek kainuoja moderni starto mašina, naudojama visame pasaulyje. „Vis dar sunku pritraukti rėmėjų, visko tenka prašyti lyg išmaldos”, – apie slopinamą iniciatyvą pasakojo Poškus.