Sustabdžius Nemuno saloje projektavusio sporto ir pramogų areną architekto darbus, savo projektą jis nutarė bent jau pristatyti visuomenei
„Bravo!” – nuskambėjo vakar Kauno architektų namų salėje, kai architektas Eugenijus Miliūnas baigė išsamų savo ir savo studijos kolegų parengtą sporto rūmų Nemuno saloje projekto pristatymą.
Miesto architektai E.Miliūno projektą apdovanojo plojimais. Tačiau jie – lyg ir pavėluoti. Kauno valdžia jau patvirtino sutarties projektą, kuriuo įsipareigoja sumokėti 1,2 milijono litų prancūzų kompanijai už naujus Nemuno salos arenos projektavimo darbus.
Prancūzams mielesnė jų vizija
Ar tai, kad Savivaldybė pasirengusi sukirsti rankomis su prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International”, reiškia, kad aštuonerius metus dirbusi E.Miliūno vadovaujama darbo grupė vakar pristatė niekam nebereikalingą sporto rūmų projektą?
Ar už šį projektą sumokėti 2,6 milijono litų yra ne tik atlygis už nuveiktus projektavimo darbus, bet ir moralinė kompensacija Kauno architektams, vietoje kurių pasirinkti prancūzai?
„Mano biuro parengtas projektas paprasčiausiai nepatiko kandidatams į koncesininkus, – paaiškino E.Miliūnas „Kauno dienai”. – Taip man buvo pasakyta ir Savivaldybėje. Kieno pinigai, to ir muzika. Prancūzai norėjo savo projekto”.
Paklaustas, ar iš miesto Savivaldybės išgirdo priekaištų, esą jo projektas prastas, E.Miliūnas atsakė neigiamai. „Nebuvo jokių priekaištų, – kalbėjo jis. – Man buvo paaiškinta tik apie galimų koncesininkų norą statyti sporto rūmus ne pagal mano, bet pagal jų pačių projektą”.
Reikalaus viešumo
Kompanijos „Bouygues Batiment International” sporto rūmų projekto dar niekas nematė. Prancūzai kol kas parodė tik architekto Mišelio Regembalio eskizą, kuriame pavaizduotas modernus ledkalnio formos statinys, turėsiantis iškilti Nemuno saloje.
Kol kas žinoma tiek, kad „Bouygues Batiment International” rūmuose tilptų 3-4 tūkstančiais daugiau žiūrovų, jie būtų 7 metrais aukštesni, nei numatyta E.Miliūno projekte ir kainuotų keliais ar keliolika milijonų brangiau.
„Eskizus piešti mes mokame visi, – kalbėta vakar Architektų namuose po E.Miliūno projekto pristatymo. – Įdomu bus išvysti, kokį galutinį projektą pateiks prancūzai. Galėsime palyginti, kuris variantas geresnis”.
Kauno architektai įsitikinę, kad Kauno sporto rūmų Nemuno saloje projekto aptarimas privalo būti viešas.
Norėjo paneigti gandus
Pristatyti sporto rūmų projektą, net sustabdžius projektavimo darbus, E.Miliūną paakino Architektų sąjunga. „Ir aš pats norėjau paneigti kalbas, esą nieko nenuveikiau už Savivaldybės man sumokėtus pinigus”, – sakė E.Miliūnas.
„Mano biuras visus tuos metus daug ir nuoširdžiai dirbo, – kalbėjo jis. – Galvojome apie Nemuno salą, sukome galvas, kaip padaryti, kad statinio invazija jai būtų kuo mažiau skausminga, kad būtų išsaugotas parkas kauniečiams ir kartu jame atsirastų gyvybės, noro ateiti į salą ne tik per renginius, bet ir paprastą dieną išgerti kavos terasoje su vaizdais į Nemuną”.
E.Miliūno biuro sporto rūmų projekte numatyti vidaus ir lauko barai ir kavinės, alpinariumas, du uostai prie salos krantinių, ažūriniai, neužgožiantys erdvės tiltai į salą iš „žemyno”. Pačioje arenoje suprojektuoti trys pagrindiniai aukštai – verslo klasės, ložių ir jaunimo.
Rūmuose tilptų 15 tūkstančių žiūrovų, kurie į sporto rungtynes ar koncertą patektų per 60 įėjimų. Tačiau visa tai netenkino norą tapti koncesininkais pareiškusių prancūzų.
Brangus muziejaus eksponatas?
Jau žinoma, kad iš E.Miliūno ir jo biuro parengto sporto rūmų projekto bus tikrai panaudotas salos infrastruktūros suprojektavimas. Kaip bus pasielgta su pačios arenos pastato projektu, šiandien negali pasakyti niekas. Kur jis pateks? Į miesto muziejų? Į šiukšliadėžę?
„Nežinau, kaip viskas bus”, – prisipažino „Kauno dienai” E.Miliūnas. – Kai derėtis dėl arenos statybos atvažiavo prancūzai, maniau, kad jie apžiūrės mano projektą, gal pasakys pastabų, gal nurodys, ką, jų manymu, reikia pataisyti. Bet išgirdau, kad mano projektas jiems visiškai nereikalingas”.
„Miliūno projektas yra geras, o koncesijos sutartyje numatytos tam tikros galimybės ją nutraukti. Jei taip atsitiktų, miestas neliktų be nieko”, – sakė Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.