„Vasaros studija“ – dailės pradžiamokslis atostogaujantiems

Trečiadienį pabudote nežinodami, kuo šiandien užsiimsite? Jeigu jūsų širdyje rusena saviraiškos poreikis, esate laukiami „Vasaros studijoje“ – P. Domšaičio galerijos Meno pažinimo centre (Liepų g. 33).

Visus metus čia rengiamos dailės pamokos vasarą iš sekmadienio perkeliamos į trečiadienį. Lankyti „Vasaros studiją“ kviečiami tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Visai nesvarbu, ar dailė – vienas didžiųjų jūsų pomėgių, ar paskutinį kartą piešėte būdamas aštuntokas. Nusipirkite teptuką, dažų, popieriaus ir ateikite čia. Vieno užsiėmimo kainą sunku pavadinti ir simboline – 50 centų…

„Šiaip jau nemažai vyresnių žmonių tikina nemokantys piešti. Tai, matyt, iš vaikystės – gal kas nors kada pasakė, neva prastai pieši, visai „ne prie meno“ esi, o žmogui susiformavo kompleksas. Tačiau piešti gali visi, – teigia studijos dailės vadovė Rita Lengvenytė.

– Aišku, jeigu pareikalautume iš žmogaus nupiešti vištą ar arkliuką, jis nupieštų – bet tokio lygio, kokio piešė paskutinį kartą. Įgūdžius reikėtų tobulinti, bet tai vyksta negreitai.“

Pašnekovės teigimu, vasarą „studentų“ sudėtis būna įvairi, mat čia užsuka ir svečiai iš kitų miestų.

Pasitaiko ir netikėtų kūrybinių situacijų: „Ateina tėvelis su vaiku ir sako: „Aš tik pasėdėsiu“. Pasakau, kad negerai, kad vaikas matys jus sėdintį kaip prižiūrėtoją!..

Žmogus pradeda dirbti, o kai mama atvažiuoja pasiimti vyro ir vaiko, mažylis tik strykt, o tėvelis sako: „Palaukit, dar nebaigiau darbo!“ – šypsosi R. Lengvenytė.

Praėjusį trečiadienį studijoje darbavosi 8-mečiai Urtė, Kamilė ir Justas bei suaugusioji užsiėmimų lankytoja – ponia Aleksandra.

Tos dienos tema buvo stilizuotos figūros. Todėl pirmiausia kompanija pavaikščiojo po galerijos sales, kur eksponuojamos skulptūros – pasisemti kūrybinių minčių. Tada ėmėsi darbo – minkė, kočiojo molį ir iš jo kūrė mažyčius reljefus – žuveles.

Būsimoji trečiokė Urtė studiją lankyti pradėjo dar tuomet, kai nesimokė mokykloje.

Drauge su Urte į užsiėmimą atėjo ir Justas: abiejų vaikų mamos – bendradarbės. Justas prisipažino, jog kai buvo mažiukas, mieliau žaisdavo mašinytėmis, negu piešė… Tačiau mokykloje per dailės pamokas susidomėjo piešimu, kitokiais darbeliais.

Lipdyti, Justo teigimu, jam patiko labiau nei piešti. Beje, per gimtadienį dovanų iš Urtės jis yra gavęs rankų darbo molinį indelį, pritvirtintą prie drugelio pavidalo padėkliuko.

Ponia Aleksandra prieš porą metų apie studijos užsiėmimus perskaitė laikraštyje. Pradėjo lankyti pati, kartu atsivedė ir draugių.

„Man labai patinka, mokausi ne tik piešti, bet ir lietuviškai kalbėti, – sakė rusakalbė moteris. – Turiu sukaupusi šiek tiek darbelių, vieną peizažą įrėminau ir padovanojau sūnui.“

Viena iš pašnekovės bičiulių Liudmila, vasarą negalinti lankyti studijos dėl darbo, netgi buvo surengusi darbe savo kūrybos parodą, mat kolegos labai susidomėjo sužinoję, jog ji mokosi dailės.

Studijos dalyviai turi galimybę susipažinti su įvairiomis dailės technikomis. Iš servetėlių pasigamina neįprasto popieriaus, piešia pastele, minko molį, griebiasi ir visiškai netradicinių įrankių, pavyzdžiui, plastikinių kortelių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.