Ar antrasis politikų bandymas suformuoti Vyriausybę bus sėkmingas?
Toks klausimas vakar tebetvyrojo ore, nors socialdemokrato Gedimino Kirkilo kandidatūra į šalies premjero postą daugeliui tarsi ir priimtina.
Į minėtą klausimą atsakyti tvirtai teigiamai dar buvo negalima, kadangi mažumos Vyriausybę ketinantis formuoti G.Kirkilas kol kas gali pretenduoti tik į dalies centro dešiniųjų bloko paramą.
Vieni šios stovyklos atstovai jau žadėjo ryžtingai priešintis kairiųjų kandidatui, o kiti dar nesiryžo pateikti aiškios pozicijos. Ėmė blaškytis net konservatoriai, kurie savaitės pradžioje buvo garsiai pažadėję netrukdyti kairiesiems.
Bet socialdemokratų viltis sustiprino Darbo partijos atstovai. Laikinojo premjero Zigmanto Balčyčio kandidatūrą vieningai blokavusią didžiausią Seimo frakciją vis smarkiau drasko vidaus kova.
Nors G.Kirkilas atvirai pasakė, jog Darbo partijos atstovai nebus įleisti į Vyriausybę, dalis šios frakcijos narių sutiktų paremti kairiuosius ir už daug žemesnius postus.
Prezidentas elgėsi kitaip
Vakar parlamentui pristatydamas G.Kirkilo kandidatūrą prezidentas Valdas Adamkus neapsiribojo vienu sakiniu, kaip tada, kai Seimo teismui pateikė kitą socialdemokratą Z.Balčytį.
„Susitikęs su visomis frakcijomis ir išklausęs jų nuomones apie galimas koalicijas, manau, kad galėtume sudaryti tik mažumos Vyriausybę, kurią palaikytų Seimas.
Šiame Vyriausybės konsultacijų etape centro kairės blokas pademonstravo daugiau ryžto sutelkti šalininkus bei gauti jų paramą”, – pareiškė prezidentas.
Pristatęs kandidatą į premjerus šalies vadovas, skirtingai nei Z.Balčyčio atveju, neišėjo iš salės ir išklausė G.Kirkilo kalbą.
Kandidatas lankstėsi dešinėn
Savo kalboje galimas premjeras daug dėmesio skyrė dešiniajai Seimo pusei, pirmiausia – konservatoriams. Politikas tikino, kad jo vadovaujama mažumos Vyriausybė ne tik stengsis išlaikyti pirma buvusios politikos tęstinumą, bet ir ryšis didelėms permainoms ir iššūkiams.
Konservatorių vartojamą terminą „proveržis” G.Kirkilas pasiūlė pakeisti žodžiu „postūmis”, tikėdamasis, kad kolegos konservatoriai dėl to neįsižeis.
Vardydamas pagrindines naujosios Vyriausybės veiklos kryptis, kandidatas pareiškė, kad tai bus investicijos į žinių ekonomiką, Europos Sąjungos lėšų paskirstymo skaidrumas ir kova su korupcija.
Tai – trys svarbiausi centro dešiniųjų bloko programos punktai.
Gyvenimas virė užkulisiuose
Nors naująjį kandidatą į premjero postą egzaminavo apie 90 parlamentarų būrys, posėdis buvo ramus. Pateikdami klausimus politikai nesistengė itin skaudžiai įgelti G.Kirkilui ar tyrinėti jo praeities.
Reali veikla, susijusi su naujos valdžios formavimu, virė už Seimo salės ribų. Centro kairės bloko atstovai stengėsi užsitikrinti kuo didesnę paramą prieš kitą antradienį įvyksiantį balsavimą dėl G.Kirkilo kandidatūros. Vėl buvo griebtasi aritmetikos.
Centro kairės blokas Seime turi 53 vietas, tačiau tik 52 balsus. Mat viena Valstiečių liaudininkų frakcijos vieta vis dar yra tuščia, parlamentą palikus Kaziui Bobeliui.
Todėl net tuo atveju, jei balsavime, kaip pažadėjo, nedalyvautų 26 balsus turinti Tėvynės sąjungos frakcija, to G.Kirkilui neužtektų. Reikėtų, kad taip pasielgtų dar mažiausiai 9 Seimo nariai.
Kairiųjų akys pirmiausia krypsta į 10 vietų Seime turinčią Naująją sąjungą. Ši frakcija dar nėra suformulavusi galutinės savo pozicijos, bet leidžia suprasti, kad greičiausiai netrukdys mažumos Vyriausybei.
Tokiu atveju net vieningai balsuodamos prieš arba susilaikydamos Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir Liberalų demokratų frakcijos, drauge turinčios 51 balsą, nebegalėtų blokuoti G.Kirkilo.
Sujudino šalies vadovo žodžiai
Sumaišties sukėlė ir prezidentas V.Adamkus, kuris vakar viešai pareiškė, jog siūlė dešiniesiems sudaryti Vyriausybę, tačiau šie grakščiai atsisakę.
Šis pareiškimas sujudino Tėvynės sąjungos frakciją. Kai kurie jos nariai, pavyzdžiui, Jurgis Razma, pareiškė, jog gali dalyvauti balsavime ir balsuoti prieš G.Kirkilą. Esą dešiniesiems reikia išsklaidyti įtarimus, jog jie nenori valdžios.
Darbo partija gali skilti
Bet kairieji tikisi, kad žūtbūtinių grumtynių per antradienio balsavimą vis dėlto nebus. Kol kas tik Liberalų sąjūdžio frakcija tvirtino nepritarsianti G.Kirkilo kandidatūrai.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijoje tebeverda arši vidaus kova.
Atsistatydinusiam partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui ištikimi politikai vis dar planuoja priešintis G.Kirkilo kandidatūrai ir demonstruoti, jog be jų Vyriausybės sudaryti neįmanoma.
Partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys bei kai kurie jo kolegos net suabejojo, ar teisėtai G.Kirkilas 2004 metais baigė Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos magistrantūros studijas. Mat iki tol kandidatas į premjerus esą turėjo tiktai aukštosios partinės mokyklos diplomą, kuris šiais laikais negalioja.
Bet kita frakcijos dalis, norinti nuversti senąją partijos ir frakcijos vadovybę, reikalauja paremti kairiųjų Vyriausybę ir pasitenkinti socialdemokratų siūlomais postais apskrityse ar Seime.
Vakar vakare įvykusiame frakcijos posėdyje maištininkai reikalavo frakcijos seniūnės Loretos Graužinienės atsistatydinimo.
Diskusijos buvo tokios karštos, kad kai kurie frakcijos nariai – pavyzdžiui, Bronius Pauža – net demonstratyviai paliko posėdžių salę.
Kabineto sudėtį gaubia migla
Nors pasyvią paramą G.Kirkilui žadantys konservatoriai spaudžia kandidatą į premjerus įvardyti būsimo ministrų kabineto sudėtį, šis apie tai kalbėti kol kas vengė.
Dar nebuvo aišku, kaip Vyriausybę sudarysiančios keturios partijos pasidalys ministrų portfelius, bet neabejojama, kad postų sieks visos. Jų apetitas nuolatos didėja.
Pavyzdžiui, Pilietinės demokratijos frakcija gali pareikalauti, kad ministrų postai būtų dalijami griežtai pagal frakcijų dydį. Tokiu atveju ši partija galėtų pretenduoti net į keturis postus.
Neoficialiomis žiniomis, socialdemokratai ministrų kabinete sieks dominuoti. G.Kirkilas norėtų, kad čia būtų bent 6 jo partijos atstovai.
Svarstoma, jog socialdemokratai sieks išsaugoti finansų, susisiekimo, aplinkos, švietimo ir mokslo ministrų portfelius. Taip pat ši partija esą pretenduoja į Darbo partijos kontroliuotas Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas. Pastarajai vadovautų buvusi socialliberalė Vilija Blinkevičiūtė.
Neatmetama, kad, tarkime, laikinasis finansų ministras Zigmantas Balčytis gali pretenduoti į ūkio ministrus, o Finansų ministerijai vadovaus Algirdas Butkevičius.
Manoma, kad valstiečiai liaudininkai sieks, jog žemės ūkio ministrė liktų Kazimiera Prunskienė. Ši partija taikosi ir į užsienio reikalų ministrus. Socialdemokratai aiškina, kad jiems būtų priimtina valstiečių liaudininkų jau anksčiau į šį postą siūlyto ambasadoriaus Petro Vaitiekūno kandidatūra.
Kultūros, vidaus reikalų, teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų postus greičiausiai dalysis Pilietinės demokratijos partija bei Liberalų ir centro sąjunga.
Tačiau gali būti, kad į sveikatos apsaugos ministrus vėl taikytis dukart šiame poste jau buvęs Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.