Dirbtinių medžiagų prisotinti šiemetiniai ledai gali sulaukti ir kitos vasaros
Ledų mėgėjai rizikuoja savo sveikata.
Iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltas produktas, kurį vasarą itin mėgsta vaikai ir nevengia suaugusieji, yra prifarširuoti konservantų. Nenatūralūs priedai silpnina imuninę sistemą, skatina organizmo senėjimą ir gali sukelti vėžį.
Ledai negenda metus
Atėjus vasarai ir staigiai atšilus orams ieškome atgaivos. Lengviausiai atsivėsinti – ledais.
Parduotuvėje norėdami išsirinkti ledus, dėmesį kreipiame į pakuotę, rūšį, dažnai neatsispiriame įtaigiai reklamai. Tačiau apie savo sveikatą galvojame retai.
Niekam net nekyla mintis pažiūrėti ledų galiojimo terminą. Daugelis nustebtų pamatę, jog šiandien parduodamų ledų galiojimas baigsis tik kitų metų rudenį.
Tam, kad produktas išliktų tinkamas vartoti kuo ilgiau, jo gamyboje naudojami įvairūs maisto priedai. Tai dažikliai, dirbtiniai saldikliai, antioksidantai ir konservantai. Šios medžiagos sustiprina produkto aromatą, suteikia spalvą, skonį.
Dažnas vartotojas, išvydęs ant pakuotės maisto priedų tarpvalstybinį kodą, žymimą raide E ir triženkliu skaičiumi, supranta, ką jis reiškia. Kai šių numerių išvardyta visa eilė – imama nerimauti. Ir vertėtų. Kuo ilgiau produktas tinkamas vartoti, tuo daugiau jame konservantų.
Siūlo rinktis lietuviškus
Nors vartotoją trikdo ilgas lietuviškų ledų galiojimo laikas, vis dėlto patariama rinktis mūsų šalyje pagamintus produktus.
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Rima Slaboševičienė irgi patarė rinktis lietuviškus produktus, nes, anot jos, juose kur kas mažiau konservantų ir maisto priedų. „Geriau rinktis ne tokį išvaizdų, bet sveikesnį ir natūralesnį produktą. Tai ypač svarbu kalbant apie vaikus. Jiems reikėtų pirkti tuos produktus, kuriuose kuo mažiau saldiklių”, – siūlė R.Slaboševičienė.
Pasak specialistės, Klaipėdos rajono įmonės maisto priedų naudoja minimaliai. Jų būtinumą privalu pagrįsti laboratoriniais tyrimais.
Ekologiškų nedaug
Parduotuvių lentynose mažai išvystame produktų, pažymėtų ekologiško gaminio ženklu. Jų kol kas randama tik didžiuosiuose prekybos centruose. „Didžiulės konkurencijos sąlygomis ne kiekviena įmonė gali sau leisti gaminti produkciją, kurios realizavimo laikas trumpas.
Tačiau maisto priedų naudojimas gamyboje yra griežtai reglamentuotas. Nuolat tikrinamas maisto priedo dozavimas, produkto ženklinimas, keliami dideli reikalavimai produkto pakuotei ir aprašymui”, – vardijo R.Slaboševičienė.
Sintetiniai – pavojingiausi
Priedai naudojami daugelio maisto produktų gamybos procese. Nedidelę maisto priedų grupę sudaro medžiagos, gaunamos iš genetiškai modifikuotų produktų. Pavyzdžiui, lecitinas (E322), kuris vartojamas pieno, duonos, konditerijos gaminiuose, dažniausiai išskiriamas iš genetiškai modifikuotų sojų. Genetiškai modifikuotų produktų poveikis žmogaus sveikatai dar nėra galutinai ištirtas.
Daugiausiai rūpesčių kelia sintetiniai maisto priedai.
Nustatyta, kad nitratai ir nitritai, kurių daugiau aptinkama mėsoje, daržovėse ir vandenyje, skatina organizmo senėjimą, gali sukelti vėžį.
Priklauso nuo kiekio
Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjo Audriaus Lekštučio, vartotojo pasirinkimą turėtų nulemti kompromisas. „Kiekvienam renkantis produktus derėtų pagalvoti apie savo sveikatą, žinoma, atsižvelgiant į kainą ir gaminio kokybę”, – patarė gydytojas. Jis teigia, kad maisto priedų poveikis sveikatai priklauso nuo jų suvartoto kiekio. Todėl A.Lekštutis rekomenduoja rinktis tuos maisto produktus, kurių realizavimo terminas trumpesnis. „Jei iškilo dilema – rinktis šviežią produktą ar konservuotą (supakuotą), geriau rinktis šviežią”, – teigė A.Lekštutis.