Didžiojo aštuoneto valstybių lyderiai neapsisprendžia, kaip kalbėtis su V.Putinu
Liepos 15-17 dienomis Sankt Peterburge vyksiantis pasaulio galingųjų – Didžiojo aštuoneto (G8) šalių vadovų – susitikimas tebekelia klausimų dėl jo darbotvarkės. Vladimiro Putino oponentai Vakarus ragina atviriau kalbėti apie žmonių teises Rusijoje, o JAV iki šiol neapsisprendė, kaip viršūnių susitikime turėtų elgtis Džordžas V. Bušas.
Paragino netylėti
Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, kalbėdamas Tarptautinių strateginių tyrimų institute Londone, paragino G8 šalių lyderius ginti demokratiją Rusijoje kritikuojant Kremlių, rašo britų dienraštis „The Times”.
M.Kasjanovas mano, kad Dž.V.Bušas, britų premjeras Tonis Bleras ir kiti aštuntuko šalių lyderiai turėtų viešai baksnoti pirštu į Rusijos demokratijos trūkumus, kai jie dalyvaus renginyje Sankt Peterburge.
M.Kasjanovas, kuris vadinamas kandidatu į Rusijos prezidento postą 2008 metų rinkimuose, sakė, kad baiminasi dėl savo šalies demokratijos ateities, o padėti gali turtingiausių pasaulio valstybių griežta pozicija.
„Rusija turėtų būti normali demokratinė šalis. Bet mūsų konstitucija yra grubiai, nepriimtinai manipuliuojama. Kitų šalių politikai neturėtų ieškoti labiau mandagios kalbos pasakyti šitai minčiai”, – sakė M.Kasjanovas.
Jis priminė JAV viceprezidento Diko Čeinio konferencijoje Vilniuje išsakytą griežtą kritiką Rusijai dėl demokratijos ir žmogaus teisių suvaržymo. „Tai, ką pasakė D.Čeinis, buvo absoliuti tiesa. Tačiau tam buvo pasirinkta visiškai ne vieta ir bloga forma. Būtų idealu, jei G8 lyderiai tai pasakytų ne kaip pamoką ar nekalbėtų pamokslaujančia maniera, bet išreikštų nusivylimą”, – pataria M.Kasjanovas.
Jo pastabos visiškai priešingos toms, kurias pateikė buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Jis „The Times” sakė, kad Vakarams būtų neproduktyvu per G8 susitikimą kištis į Rusijos vidaus reikalus.
Daugėja politinių suvaržymų
M.Kasjanovas sako, kad rimtas išbandymas Rusijos laukia per 2008 metų rinkimus. Nors V.Putinas teigia neketinąs kaip nors siekti trečios kadencijos, M.Kasjanavo teigimu, jį tai verčia daryti prezidento aplinka, tačiau V.Putinas greičiausiai taip nesielgs. M.Kasjanovas spėja, kad Kremliaus kandidatą palaikys valstybė, jam bus garantuota parama valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje, taip pat laukia manipuliacijos rinkimų metu ir konkurentų gąsdinimas.
„Kiekvieną mėnesį pasirodo naujų barjerų, kurie trukdo žmonėms pradėti politinę veiklą. Rinkimų įstatyme atsirado naujų pataisų, kurios apsunkina opozicinių partijų kūrimą. Minimalus partijos narių skaičius buvo padidintas nuo 10 iki 50 tūkstančių, o vietų Dūmoje gavimo slenkstis – nuo 5 iki 7 proc. Atšaukti nepartinių kandidatų rinkimai, leidę į Valstybės Dūmą patekti nepriklausomiems kandidatams”, – sakė buvęs premjeras.
Jis pridūrė, kad po susitikimo Sankt Peterburge V.Putinas gali duoti įsakymą persekioti visuomenines organizacijas, kuriose, pasak Rusijos prezidento, veikia užsienio šnipai.
„The Times” pažymi, kad Vakaruose jaučiamas nerimas dėl didėjančios Kremliaus įtakos, opozicijos silpnumo ir mažėjančių asmens teisių. Tačiau Rusijos demokratijos trūkumai dažniausiai užleidžia vietą šalies, kaip energijos šaltinių tiekėjos į Vakarus ir sąjungininkės kovoje su islamo ekstremistais, svarbai.
„The Times” pažymi, kad M.Kasjanovas buvo paverstas atpirkimo ožiu dėl nepavykusių reformų, todėl jis gali būti piktas ant V.Putino. „Tačiau jo pesimizmas kelia pasitikėjimą. Ir jeigu V.Putinas nori, kad jo įpėdinis paveldėtų jo vietą G8, jam derėtų laukti sveikos kritikos dėl jo politikos”, – rašo dienraštis redakcinėje skiltyje.
Dž.V.Bušui siūloma nesibičiuliauti su Rusijos prezidentu
„The Financial Times” rašo, kad Amerikoje Dž.V.Bušas raginamas per susitikimą Sankt Peterburge su V.Putinu elgtis šaltai. Siūloma atsisakyti bet kokių draugiškų santykių demonstravimo, pavyzdžiui, neformalios vakarienės su Rusijos prezidentu. Dienraštis teigia, kad Dž.V.Bušo vizitas gali būti praplėstas kelione į kurią nors posovietinę valstybę, pavyzdžiui, Ukrainą, kur galėtų pasakyti kalbą, skirtą demokratijos vertybėms. Baltieji rūmai praneša, kad tikslios darbotvarkės kol kas nėra.
Tarptautinius santykius nagrinėjančio žurnalo „The National Interest” redaktorius Nikolas Gvozdevas mano, kad Dž.V.Bušą reikia įtikinti, jog Sankt Peterburge jis „apsiribotų minimumu”.
JAV dalyvaus ir alternatyviame renginyje
Nuo to, kaip Dž.V. Bušas elgsis Sankt Peterburge, priklausys ir tai, ar toliau bus kurstomas šiemet Vilniuje po D.Čeinio kalbos prasidėjęs šaltasis karas (kai kurie apžvalgininkai neabejoja, kad jis jau vyksta) tarp JAV ir Rusijos.
JAV administracijoje D.Čeinis laikomas pagrindiniu griežtos linijos su Rusija šalininku, o valstybės sekretorė Kondoliza Rais – nuosaikesnės politikos šalininke, kuri siūlo neaštrinti padėties. Kaip kalba šaltiniai Vašingtone, D.Čeinis nepatenkintas, kad Rusija parduoda ginklų Iranui ir nesutinka su sankcijomis jam. Senatorius respublikonas Džonas Makeinas viešai reikalavo, kad JAV boikotuotų susitikimą Sankt Peterburge. N.Gvozdevas mano, kad kompromisas tarp dviejų skirtingų reikalavimų būtų „minimalus dalyvavimas”.
Iki šiol nežinoma, ar Sankt Peterburge bus svarstomos temos, į kurias Kremlius reaguoja labai jautriai, pavyzdžiui, karas Čečėnijoje. Be to, gali būti, kad Vašingtonas oficialiai komandiruos savo atstovus į alternatyvų renginį, kurį Rusijos opozicinės jėgos organizuoja prieš pat susitikimą Sankt Peterburge, rašo „The Financial Times”.