Į Vilniaus oro uostą vakar vakare savo giminių pasitikti susirinkę lietuviai galėjo netekti amo: atvykimo salėje ramiai sau stovėjo žymus Lietuvos krepšininkas, NBA „Cleveland Cavaliers” ekipos vidurio puolėjas Žydrūnas Ilgauskas.
Su žmona Jennifer į Lietuvą sugrįžęs 31 metų 221 cm ūgio Ž.Ilgauskas šįkart gimtojoje šalyje nepoilsiaus. Ilgas su kitais NBA žaidėjais bei šios lygos treneriais dalyvaus pirmąkart mūsų šalyje rengiamoje stovykloje „NBA krepšinis be sienų”, kurioje su pripažintomis žvaigždėmis treniruosis 50 talentingiausių jaunųjų žaidėjų iš 25 Europos valstybių, rašo dienraštis L.T.
Krepšininkas su savo antrąja puse į Lietuvą atskrido ne iš Klivlendo. Teisingiau, tik Jennifer atvyko iš JAV – Žydrūnas jau prieš dvidešimt dienų viešėjo tėvų namuose Kaune, tačiau trumpai pabuvęs iškeliavo į Vokietiją. Ilgauskų šeima neatsispyrė pagundai pasižiūrėti pasaulio futbolo čempionato dvikovų, tad Ilgas būsimą darbą stovykloje suderino su malonumu trumpam pabūti futbolo sirgaliumi.
Deja, kaip ir praėjusių metų viešnagėje Lietuvoje, taip ir šiemet, Ilgauskams teko ilgiau užsibūti Vilniaus oro uoste – mat ir vėl dingo bagažas. Beveik pusvalandį tvarkęs visus reikalingus popierius dėl lagaminų, Ž.Ilgauskas L.T. dienraščiui davė išskirtinį interviu.
– Jau seniai žaidi NBA. Kaip vertini šį sezoną? Juk „kavalieriams” po trylikos metų pertraukos pasisekė prasimušti į NBA Rytų konferencijos pusfinalį, kuriame, deja, pralaimėjote „Detroit Pistons”.
– Puikus sezonas. „Cavaliers” pasirodė itin gerai, o aš sužaidžiau bene geriausiai per vienuolika metų. Galiu šį sezoną įvardyti kaip patį sėkmingiausią per visą savo karjerą. Žinoma, po pralaimėjimo „Pistons” liko nemalonus skonis burnoje – juk iki Rytų konferencijos finalo trūko labai mažai.
– Po sezono pasklido gandai, kad „Cavaliers” vadovybė nori tave iškeisti. Ar girdėjai tokias kalbas?
– Mane keičia jau 10 metų – kas pusmetį pasigirsta tokių šnekų, todėl jau pripratau. Žinoma, niekas nėra apdraustas nuo mainų, tačiau aš labai nustebčiau, jei „Cavaliers” mane dabar nuspręstų iškeisti.
– Žiūrėjai pasaulio futbolo čempionato kovas. Koks įspūdis?
– Stebėjau Anglijos ir Švedijos bei Prancūzijos ir Togo rinktinių mačus. Aš pirmą kartą buvau tokio pasaulinio lygio renginyje. Tiesiog nepakartojama. Mano žmonai Jennifer taip pat patiko, juolab kad europietiško futbolo ji nė karto dar nebuvo mačiusi.
– Ar futbolo sirgaliai pažino NBA krepšininką?
– Kai kurie pažino, bet jų buvo tikrai mažuma. Juk atvažiavau į pasaulio futbolo pirmenybes, o ne į krepšinio čempionatą. Labai gerai jaučiausi – vaikščiojau kaip paprastas sirgalius.
– Klausimas, kuris tau, matyt, jau atsibodo. Ar kada nors užsivilksi Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius?
– Tikiuosi. Nė karto niekam nesu pasakęs, jog atsisakau atstovauti Lietuvai. Tačiau aš tikrai bijau – jaučiu didelę baimę, kad mano kūnas neišlaikys, jei visus metus žaisiu krepšinį. Ypač kojos – dar viena trauma ir viskas – būsiu nurašytas.
– Vadinasi, kalbame apie miražą?
– Aš sakiau ir sakau – ateityje tikrai sužaisiu vilkėdamas rinktinės aprangą. Bet kol kas daktarai man negali garantuoti, jog po NBA ir rinktinės krūvių būsiu sveikas. Supraskite, „Cavaliers” komanda, jos žmonės, į mane įdėjo tiek daug darbo, laukė, kol aš pasveiksiu po traumų, rūpinosi manimi, todėl nuvilti jų negaliu. Bet Lietuvos krepšinio rinktinėje tikrai sužaisiu.
jo, suzaisiu – veteranu varzybose….