Europos Sąjungos lobistai siūlo plačiau atkelti vartus trečiųjų šalių pramonės produkcijai
Dievo rykšte Senojo žemyno pramonei lig šiol laikyti konkurentai iš Kinijos ir Indijos ateityje gali tapti tikrais mūsiškės tekstilės, chemijos bei inžinerinių įmonių duobkasiais. Įtakingi Europos Komisijos (EK) veikėjai inicijuoja diskusiją ir siūlo švelninti šiuo metu taikomas rinkos apsaugos priemones, kurios atrištų rankas itin pigia darbo jėga ir rinką iškraipančia valstybės parama garsėjančių Azijos šalių gamintojams.
Nepageidaujamos permainos
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) surengė diskusiją apie dabar taikomas rinkos apsaugos – antidempingo ir antisubsidijų priemones bei galimas permainas šioje srityje. Specialistai pastebi, kad nors pernai Europos Sąjungos barikados prieš trečiųjų šalių pramonės gaminius šiek tiek sustiprėjo, patys ES galingieji prakalbo apie pokyčius, kurie gali kardinaliai pakeisti padėtį.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio prekybos politikos departamento direktoriaus Raimundo Karoblio, svarbiausias tarp pasigirdusių pasiūlymų yra raginimas keisti vadinamąjį „bendrijos intereso” apibrėžimą.
„Pastarųjų mėnesių oficialiose kalbose ES prekybos komisaras Piteris Mandelsonas, nors ir gindamas ES antidempingo procedūras, kurių pagrindinis tikslas yra nacionalinių gamintojų apsauga ir sąžiningų prekybos taisyklių užtikrinimas, pabrėžė, kad reikia pradėti vertinti globalius pokyčius pasaulinėje prekyboje ir atsižvelgti į tai, kad daugelis ES gamintojų jau iškėlė gamybą į trečiąsias pasaulio šalis. Jis taip pat siūlo įvertinti, kaip sąlyginai griežti pigaus importo ribojimai lemia besivystančiųjų šalių žmonių gerovę”, – sakė R.Karoblis.
Jo teigimu, siūloma peržiūrėti taisykles, kurios numato antidempingo bylų kėlimo sąlygas ir kai kuriais atvejais tokių bylų visiškai nekelti. Arba kelti tik tuomet, kai „už” pasisako gerokai didesnis nei lig šiol Europos pramonės įmonių skaičius.
Vieningos pozicijos nėra
„Dabar antidempingo bylą pradėti pakanka 50 proc. gamintojų, kurių 25 proc. yra aktyvūs, vardu paduoto skundo. EK siūlo šias proporcijas keisti didinimo linkme. Kadangi daugelis ES senbuvių savo gamybą jau iškėlė į Aziją, tikėtis vieningos pozicijos ir sutarimo kovojant su nesąžininga tarptautine prekyba daugeliu atvejų būtų praktiškai neįmanoma. Jei kuri nors Europos kompanija yra atidariusi gamyklą kur nors Kinijoje, ji galėtų vetuoti antidempingo bylos kėlimo iniciatyvą ar labai komplikuotų patį procesą”, – prognozavo R.Karoblis.
Be to, EK siūlo peržiūrėti nuostolių, kuriuos dėl nesąžiningos prekybos patiria Europos pramonininkai, ribą. Jei dabar bylas dėl dotacijų ar kitokios valdžios paramos galima kelti, kai minimali dempingo marža siekia 2 proc., subsidijos marža – 1-3 proc., o žala – 1 proc. rinkos dalies, tai ateityje šie rodikliai turėtų būti apčiuopiamai didesni. Atvejai, kai fiksuojamas minimalus dempingas, apskritai neturėtų būti tiriami.
Pasiūlymuose figūruoja nuostatos keliant antidempingo bylas neapsiriboti vien dempingo faktu ir padaroma žala, o aiškintis visas priežastis. Reformos šalininkai ragina skaičiuojant eksportuotojo gamybos kaštus neįtraukti verslo pradžios kaštų, kurie tradiciškai būna gana dideli.
Taip pat siūloma sukurti vyriausiojo ekonomisto pareigybę EK Prekybos direktorate – tikėtina, kad toks pareigūnas turės išskirtinę balso teisę vertinant ES pramonės apibrėžimą ir Bendrijos interesą.
R.Karoblio teigimu, jei dabar nesąžiningos prekybos (kai ES rinkose prekės parduodamos pigiau nei vidaus rinkose, kai prekės subsidijuojamos ir pan.) antidempingo bylos Europoje skaičiuojamos šimtais, tai ateityje jų skaičius turėtų drastiškai sumažėti.
Interesai skiriasi
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pastebėjo, kad diskusijos, kurių pagrindu galėtų būti reformuotos ES antidempingo procedūros, tik prasideda, todėl kalbėti apie mūsų pramonei tragiškus permainų padarinius anksti.
„Iš tiesų nerimą kelia tai, kad EK pasiūlymai liberalizuoti prekybą žengia gerokai toliau, nei diskutuojama Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO). Tačiau teigti, jog čia viskas nuspręsta ir jog ES galingieji tikrai pasieks savo, negalima vien todėl, kad nėra vieningos pozicijos tarp didžiųjų valstybių. Už rinkos apsaugos priemonių silpninimą pasisako Didžioji Britanija, Olandija, Skandinavijos šalys, iškėlusios daug gamybos įmonių į trečiąsias šalis, tačiau Italijos, Portugalijos, Graikijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir kai kurių kitų valstybių interesai visiškai kitokie. T.y. susirūpinimą reiškianti Lietuva turės nemažai solidžių sąjungininkų, manančių, jog ES turėtų išlikti gamyba ir užsienio prekybą derėtų subalansuoti”, – dėstė R.Karoblis.
Taisyklės turi būti aiškios
Tuo, kad ginti savo interesus ir kovoti su prekybos iškraipymais nereikės vieniems, džiaugėsi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis. Jo teigimu, pramonininkai jau derina savo poziciją su kolegomis kitose šalyse, rengia argumentus būsimoms diskusijoms bei siekia užtikrinti Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijos paramą.
Įdomu, kad praėjusių metų gruodį jau buvo atlikta studija, kaip šiuo metu veikia ES antidempingo priemonės. Tyrimo rezultatai parodė, kad dabartiniai rinkos apsaugos mechanizmai yra tinkami ir pakankamai efektyvūs.
Tačiau Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Andrius Romanovskis pastebėjo, jog ES prekybos komisarą P.Mandelsoną ši studija gerokai suerzino – jis esąs vienas didžiausių tarptautinės prekybos liberalizavimo šalininkų, rinkos atvėrimą laikantis panacėja nuo visų ekonomikos negandų.
Dvigubų standartų vėzdas
LPK vykusioje diskusijoje svarstant rinkos apsaugos priemonių reformą buvo pateikta keletas pavyzdžių, kaip dabartiniai pasiūlymai vienašališkai atverti rinkas praktiškai paveiktų Lietuvos verslą.
„Achemos” komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas teigė, kad tokie globalizacijos posūkiai visiškai sužlugdytų trąšų gamybą.
„Kaip keistųsi padėtis rinkoje, nesunku atspėti, nes Rusija, Saudo Arabija, Trinidadas ir kitos šalys, kuriose vystoma chemijos pramonė, naudojasi maždaug penkis kartus pigesniais dujų resursais. Juo labiau kad visos tos šalys taiko dvigubos dujų kainos politiką – vidaus rinkai dujos parduodamos žymiai pigiau nei ES valstybėms. Šios „žirklės” nuolat didėja, todėl ateityje mes neturėsim jokių galimybių išgyventi”, – tvirtino T.Misiūnas.
URM Užsienio prekybos politikos departamento direktorius R.Karoblis patvirtino, kad nors Rusija laikoma rinkos ekonomikos šalimi, jos protekcionistinė ekonominė politika bado akis. Susitarti, kad gamtinės dujos visiems vartotojams būtų parduodamos vienoda kaina, kol kas niekaip nesiseka.
„Gera naujiena yra ta, kad iki 2010-ųjų metų šios šalies valdžia yra pažadėjusi, Rusijos pramonei dujų kainą pakelti maždaug tris kartus. Tačiau net ir įgyvendinus šiuos pažadus, dujų kaina Europos šalims vis tiek ženkliai skirtųsi. Tik šis atotrūkis būtų nebe dešimt kartų, kaip yra dabar, o maždaug tris kartus didesnis”, – pastebėjo R.Karoblis.
Kuo baigsis ši diskusija, turėtų paaiškėti kitais metais.