Jau ne pirmus metus nuogąstaujama, kad vienas didžiausių Europos parkų – šimtmečius skaičiuojantis Ąžuolynas gali virsti statybų aikštele. Unikalaus gamtos komplekso sargybon stojo Ąžuolyno išsaugojimo komitetas.
Ginti Kauno pasididžiavimu laikomą Ąžuolyną pasirengusios net kelios visuomeninės organizacijos, tačiau jų balsas, nors ir girdimas, nėra lemiantis.
Europinis garantas
Praėjusį antradienį įvyko steigiamasis Ąžuolyno išsaugojimo komiteto susirinkimas. Ši organizacija sieks išsaugoti unikalų beveik 87,5 hektaro dydžio gamtos kompleksą ne tik dabarties žmonėms, bet ir ateities kartoms. Komiteto veikloje dalyvaus žinomi laikinosios sostinės žmonės.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė LŽ pabrėžė, kad Ąžuolyno vertė – neginčijama. „Tai vertingiausias viduramžių sengirės fragmentas urbanizuotoje teritorijoje. Esu tvirtai įsitikinusi, kad jokios statybos čia negalimos. Mūsų skyrius tam niekada nepritartų, tik bėda, kad apie kai kuriuos planus sužinome paskutiniai”, – apgailestavo Stanikūnienė.
Pasak jos, Ąžuolynas turi ypatingą garantą – programą NATURA 2000. Tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu saugoti retas ar nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis bei gamtines buveines. Stanikūnienės teigimu, ši programa dabar yra geriausias saugiklis Ąžuolynui. Parkas patenka į europinio lygmens saugomų teritorijų tinklą, todėl kiekvienas žingsnis čia bus stebimas lyg pro didinamąjį stiklą.
Nusiteikę pesimistiškai
Tačiau tuo nelabai tiki iki šiol bene aktyviausiai už Ąžuolyno ateitį kovojančios asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas” pirmininkas Rimantas Didžgalvis. „Mūsų pastangomis Ąžuolynas įtrauktas į respublikinį Kultūros vertybių registrą, taigi čia neleidžiamos jokios statybos. Bet ar interesus gali sustabdyti registrai ir programos? Tie, kas priima sprendimus, rūpinasi ir tuo, kad formaliai įstatymai nebūtų pažeidžiami. Geriausias pavyzdys – buvusios sodininkystės arba bendrovės „Magnus” teritorija, kurios paskirtis neaišku kada buvo pakeista į komercinę, žemė išnuomota 99 metams, o reikalavimas atstatyti senąją oranžeriją gali būti įvykdytas, pavyzdžiui, po 98 metų”, – LŽ sakė Didžgalvis.
Jo teigimu, tai, kad minėta teritorija yra už Ąžuolyno ribų, yra nesusipratimas, kurį dar galima ištaisyti. „O jei jau dėl kokių nors priežasčių prijungti šios teritorijos negalima, ji vis tiek turėtų tarnauti visuomenės interesui, o ne virsti statybomis”, – pabrėžė Didžgalvis.
Kad šioje teritorijoje, pastaruoju metu iš rankų į rankas ėjusioje, gali iškilti gyvenamųjų namų kvartalas, girdėjo kone visi kalbinti aplinkiniai gyventojai. Valdininkai tvirtina, kad tokie planai nerealūs, bet akivaizdu, kad tiesiog beviltiškai apleista ir sudarkyta teritorija turės būti tvarkoma.
Įsikibę laikinojo statinio
Apie interesus Ąžuolyne su LŽ kalbėjo ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) prorektorius infrastruktūros plėtrai ir sportui dr. Ramutis Kairaitis. Jo atstovaujama mokymo įstaiga nuo įkūrimo veikia šalia Ąžuolyno, tad stengiasi ne tik panaudoti parko teritorijos pranašumus savo tikslams, bet ir rimtai rūpinasi, kad Ąžuolynas nebūtų apleistas, o dar svarbiau, jog čia neįsibrautų statybos. „Ąžuolyno išsaugojimo komitetas gali padėti išsaugoti šį kompleksą. Grėsmių daug, tad pastangų reikės labai nemažai. Tik suderinę visų interesus galime rasti tinkamiausius ir logiškus sprendimus”, – tvirtino Kairaitis.
LKKA norėtų išsaugoti pernai vasarą įrengtą laikiną statinį – tolimų metimų treniruočių sektorių, kuris radosi nepaisant vietos bendruomenės aktyvių protestų. „Sektoriaus akivaizdžiai reikalingas ne tik mūsų studentams, bet ir jau antrą kartą Kaune organizuojamų Europos lengvosios atletikos varžybų dalyviams. Po liepos 1-ąją rengiamų „EAA Permit Meeting Kaunas 2006″ žadame iš sektoriaus persirengimo kambarius perkelti į netoli esantį senąjį teniso aikštyną, kuris kaip tik pradėtas rekonstruoti. Metimo sektorius mūsų siūlymu galėtų praversti Žaliakalnio bendruomenės ar net visų norinčių kauniečių sveikatinimui”, – sakė Kairaitis.
Verslininkai nerimsta
Beje, senasis teniso aikštynas ilgą laiką stovėjo apleistas, o tai pakurstė kalbas, kad teritorija bus privatizuota, o vėliau joje galėtų bet kas iškilti. Jau būta planų vietoj buvusių teniso kortų pastatyti pelningą objektą. Tačiau Kauno politikai jiems griežtai nepritarė, todėl iki vasaros pabaigos senieji kortai turėtų atgimti. Tam sutelktos LKKA, savivaldybės ir privačių asmenų finansinės lėšos.
Tačiau aistras neseniai vėl pakurstė Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centro savininkų mėginimas keisti savo sklypo detalųjį planą ir imtis viešbučio statybos. Verslininkai tokius planus argumentavo tuo, kad tik vasarą veikiantys kortai pelno neduoda, tad viešbutis jiems esą būtinas. Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius LŽ patikino, kad toks prašymas nesulaukė pritarimo nei miesto tarybos frakcijose, nei komitetuose. Ar verslininkai neieškos kitų būdų savo sumanymui įgyvendinti, sunku prognozuoti, tačiau formaliai jų nuo 2002-ųjų valdomo 1,2 hektaro sklypo paskirtis ir dabar yra komercinė. Sklypo, kuris tik formaliai ribojasi su ąžuolų parku, nuomos sutartis galioja 99 metus.
Neaiškus likimas
Pripažįstama, kad per visuotinį privatizavimo vajų dalis vertingos teritorijos buvo prarasta. Iki šiol miesto savivaldybė nežino, kaip (o gal ir nenori) susigrąžinti Ąžuolyno Dainų slėnį. Neaišku, koks Ąžuolynui priklausančio Vytauto parko likimas. Dabartiniai pastatų ir statinių šioje teritorijoje savininkai vengia įvardyti savo planus. Nežinia gaubia ir vadinamojo Mažojo Ąžuolyno ateitį. Entuziastų pastangomis ne kartą rengtos diskusijos apie Ąžuolyno ir šalia esančių istorinių gyvenamųjų kvartalų ateitį.
Dabar ši istorinė Kauno vieta neturi vertingos urbanistinės teritorijos statuso. Vietos gyventojai, prariję vieną karčią piliulę, kai šalia Sporto halės iškilo daugiabutis, sugebėjo pasipriešinti kito „monstro” statybai Vaižganto gatvėje.