KLASCO ketina statyti vaisių ir daržovių terminalą

Šiemet AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) didelių investicijų neplanuoja – tik apie 12 mln. Lt, tačiau ateityje ketina statyti vaisių ir daržovių terminalą. Šioje bendrovėje neegzistuoja vadinamoji vokelių sistema, be to, akcininkams mokami dividendai.

KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, bendrovės ekonominiai ir finansiniai rodikliai neprasti. Už pernai metus akcininkams sumokėta apie 20 mln. Lt dividendų, už 2004 metus – daugiau kaip 10 mln. Lt. Ankstesniais metais dividendai nebuvo mokami, nes buvo daromos didelės investicijos, kurios dabar jau atsiperka.

Pasak V. Greičiūno, jūriniame versle juntama svari koncerno „Achemos grupė” įtaka. Vien tik 2005-aisiais koncerno įmonės valstybei sumokėjo 142 mln. litų įvairių mokesčių.

Koncernas kuria neblogai mokamas darbo vietas ir jas išsaugo, be to, jis nesinaudoja vokelių sistema. Vidutinis KLASCO dokininkų atlyginimas – 2,5-3 tūkst. Lt. Dabar bendrovėje dirba apie 870 darbuotojų. Jų kaita natūrali, mažėjimo tendencijos nėra.

V. Greičiūno manymu, vidinė konkurencija Klaipėdos uoste tarp savų kompanijų neskatina uosto plėtros, be to, dėl jos nukenčia ir kompanijų darbuotojai: mažiau uždirbama – nedaug galimybių didinti atlyginimus.

Investicijos

2002-2005 metų KLASCO investicijos uoste buvo solidžios – atsirado nauji terminalai. Pavyzdžiui, į Krovinių terminalą investuota apie 135 mln. Lt. Jame kraunami nauji kroviniai, o ne „atimami” iš AB „Klaipėdos nafta”. Jo dėka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi galimybę gauti papildomų pajamų, kurias investuoja į uosto infrastruktūrą.

2006-aisiais KLASCO numato investuoti apie 12 mln. Lt. Koncernas šiuo metu daugiausia ketina investuoti į „Achemos” objektus. Neseniai vykusiame KLASCO valdybos posėdyje svarstyta preliminari investicinė programa iki 2008 metų. Buvo siūloma imtis ir gana rizikingų investicijų.

Vėl svarstoma galimybė Smeltės pusiasalyje statyti vaisių arba skystų maisto produktų krovos terminalą. Aukščiausiu lygiu jau aptarta galimybė statyti naują krantinę, o KLASCO rūpinsis sandėliais su šaldymo įranga krante. Jeigu viskas vyks sklandžiai, pasak V. Greičiūno, 2008 metų pabaigoje arba 2009-ųjų pradžioje turėtų atsirasti naujas KLASCO vaisių ir daržovių terminalas.

Šiuo metu labai aktyviai diskutuojama dėl logistikos centro įkūrimo. Manoma, kad toks centras Smeltės pusiasalyje turėtų atsirasti iki 2009-2010 metų.

Valdybos posėdyje siūlyta didinti investicijas minėtiems objektams. Tačiau, pasak V. Greičiūno, jos milijonais litų šiemet nebus didinamos.

Valdžios politika

KLASCO generalinio direktoriaus manymu, verslininkams uoste ne visada yra palanki aukščiausios Lietuvos valdžios vykdoma politika Baltarusijos, kai kuriais atvejais ir Rusijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Lietuvos Seimo rezoliucija, kad jis nepripažįsta prezidento rinkimų Baltarusijoje, neskatina bendradarbiavimo su baltarusiais. Pasak V. Greičiūno, žmonės, priimantys tokias rezoliucijas, pamiršta, kad už jų nugarų yra ne vienas milijonas dirbančių žmonių, kurie nori užsidirbti duonos ir geriau gyventi.

Baltarusiai dairosi į Rusiją

KLASCO šiemet per 5 mėnesius perkrovė tiek pat krovinių kaip ir pernai per šį laikotarpį, bet pajamų gavo apie 2 mln. Lt daugiau. Tačiau situacija nėra gera. Pernai kartu su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belkalio” susivienijimu buvo atliktas trąšų krovimo eksperimentas, kuriuo įrodyta, kad Klaipėdos uostas gali priimti didelius trąšovežius. Tačiau baltarusiai yra linkę bendradarbiauti su Kaliningrado srityje esančiu Baltijsko uostu, jame planuoja statyti savo terminalus ir krauti trąšas. Suprantama, tokia kaimynų politika KLASCO nebus naudinga. Jau juntamos ir pasekmės – per 5 mėnesius KLASCO trąšų ir krovos terminalai perkrovė šiek tiek mažiau krovinių nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šiuo metu KLASCO mažiau kraunama šaldytų produktų, t. y. žuvies, nors neseniai pastatytas naujas šaldytuvas duoda daugiau galimybių tai daryti. Rinkos sąlygos kol kas tokios, kad ukrainiečiai ir baltarusiai nesusitaria, ko gero, dėl kainų, tad šaldytos žuvies poreikis sumažėjo.

Nauji terminalai – nauji kroviniai

Pernai nuo sezono pradžios iki šių metų gegužės pradžios KLASCO perkrovė per 840 tūkst. tonų grūdų. Kiek šiemet bus perkrauta grūdų, priklausys ir nuo to, koks Lietuvoje bus derlius. Ketinama šiek tiek plėsti grūdų terminalą, nes turint tris kupolus ir keturis stambius klientus ne visada pavyksta, pasak V. Greičiūno, operatyviai tenkinti pastarųjų poreikius.

Beje, KLASCO priklausanti Jūrų perkėla pernai pirmų 5 mėnesių krovos lygį šiemet viršijo maždaug 24 proc. Už tai KLASCO dėkinga savo pagrindiniam partneriui Jūrų perkėloje.

Jau pradedamas projektuoti naujas Keleivių ir krovinių terminalas, kurį operuos UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, vadovaujama Benedikto Petrausko. Kai pradės veikti naujas terminalas, KLASCO turės daugiau galimybių priimti įvairių tipų laivus. Pasak V. Greičiūno, bendrovė neketina krovinius iš Jūrų perkėlos nukreipti į naują terminalą, į jį bus bandoma pritraukti naujų krovinių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.