Uostamiesčio valdžios užsakymu rengiama Smiltynės plėtros galimybių studija sulaukė tiek valdininkų, tiek vietos gyventojų pastabų.
Anot smiltyniškės Snieguolės Kerpienės, studijos rengėjai su gyventojais nekontaktavo, nors šie pasiūlymų turėtų.
Plano rengėjams išsakyta priekaištų, jog studija neatsako į kai kuriuos klausimus, ką Smiltynėje galima ir reikėtų daryti. Be to, pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, kyla jausmas, kad informacija studijai surinkta senokai – problemų, pavyzdžiui, dėl šiukšliadėžių ir persirengimo kabinų Smiltynėje jau nebėra.
Projekto vadovo Jono Piparo teigimu, mažiausiai prieštaravimų būtų Smiltynėje atstatant tai, kas čia jau buvo padaryta. „Kalba eitų apie Smėlio karčemos atstatymą, kai kurių vilų rekonstrukciją. Tai yra mažiausiai abejonių keliantys klausimai”, – sakė jis.
Tiesa, galimybių studijoje įrašytas ir siūlymas keisti nacionalinio parko statusą į miesto parką – tai labiau atrištų rankas veikti. Vis dėlto, anot J. Piparo, toks sumanymas anaiptol nebūtų lengvai įgyvendinamas, o galbūt to ir nereikia.
„Vis tiek Smiltynė negali būti urbanizuota zona. Kalba eina tik apie didesnį komforto lygį ir kai kuriuos traukos taškus”, – sakė J. Piparas.
Rengiant galimybių studiją išklausyti norėtų būti ir smiltyniškiai. Tiesa, didelių pokyčių vietos gyventojai nenorėtų. Pasak S. Kerpienės, vietiniai džiaugiasi, kad Smiltynė – rami vieta, be didelių turistų srautų ir esą nevertėtų čia daryti antros Palangos. Taip pat dėl kelių Smiltynėje stovinčių namų nevertėtų įrengti ir kai kurių komunikacijų – valdžia tiesiog galėtų paremti, pavyzdžiui, gręžinį savo namui norinčius pasidaryti gyventojus ir t.t.
„Bendradarbiavau su istorike Zita Geniene. Turime surašę visą istopriją nuo 1900 metų. Mes atneštume naudos, o niekas su mumis nebendrauja”, – apgailestavo S. Kerpienė.
Anot J. Piparo, į pateiktas pastabas ketinama atsižvelgti, o išvadas žadama pateikti šiemet.