Antradienio vakare skaudi nelaimė įvyko Panevėžio pakraštyje.
Išsimaudyti su draugu paslapčia nuėjusį devynmetį Ramūną S. pasiglemžė Nevėžio upės vandenys.
Išvydęs skęstantį draugą kartu buvęs jo bendraamžis išsigando ir parskubėjo į namus. Apie įvykusią tragediją šoko ištiktas vaikas niekam neprasitarė. Tik vėliau policijos pareigūnams parodė vietą, kur nuskendo draugas.
Tik vakar rytą po valandos darbo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narams pavyko surasti antradienio vakare nuskendusio 9-mečio kūną. Skenduolis surastas netoli tos vietos, kur ant kranto gulėjo palikti jo drabužiai.
Berniukas gulėjo apie dviejų metrų gylio duobėje ir apie dešimt metrų nuo kranto.
Likimo ironija – prieš daugelį metų Ramūnui S. dar negimus, nuskendo ir jo vyresnysis brolis.
Tragedija atsitiko netoli kultūros ir poilsio parke esančios maudyklos. Toje vietoje, kur du draugai buvo sumanę išsimaudyti, staigiai gilėja ir vos už metro nuo kranto atsidūręs nedidelio ūgio žmogus jau vargiai pasiekia kojomis dugną.
Išmokti plaukti nebespėjo
Nelaimės ištiktas R.Šimonis, kurio 36 metų dukra Loreta ėmė globoti Ramūną S., kai šiam buvo vos 9 mėnesiai, iš širdgėlos neslėpė ašarų.
„Toks geras buvo vaikas, visiems padėdavo”, – susigraudinęs kalbėjo vaiko senelis.
Nors Ramūno S. globėja gyvena Panevėžio rajone, nemažai laiko berniukas leisdavo pas jos tėvus, gyvenančius Šiaulių gatvėje. 9-metis lankė vos už keliasdešimt metrų nuo jų namų esančią „Gabijos” pagrindinę mokyklą. Pasak R.Šimonio, šiemet Ramūnas baigė antrą klasę.
R.Šimonis minėjo, jog visą dieną anūkas buvo pas jo dukrą Velžyje, po to grįžo į namus Šiaulių gatvėje. Vos už keliasdešimt metrų teka Nevėžio upė, tačiau vaikas vienas neidavo maudytis.
Kodėl berniukas su draugu sumanė paslapčia nuo suaugusiųjų išsimaudyti upėje, namiškiai neranda atsakymo.
Pasak senelio, anūkas plaukti nemokėjo.
„Ramūno krikšto tėvas kartu su savo vaikais buvo pradėjęs jį vedžioti į baseiną, kad išmoktų plaukti”, – kalbėjo R.Šimonis.
Išvažiavo su draugu
Antradienio pavakary berniuko įmotei reikėjo eiti pas stomatologą, tad jis liko namuose su seneliu ir jos 1 metų sūnumi.
„Krapštinėjausi prie sugedusios mašinos, o Ramūnas prižiūrėjo broliuką”, – kaskart susigraudindamas pasakojo R.Šimonis.
Vėliau 9-metis paprašė senelio leisti jam eiti pas draugus.
„Priėjęs prie manęs Ramūnas pasakė, jog jis visą dieną nesimatė su savo draugais ir prašėsi išleidžiamas”, – prisiminė pokalbį su anūku R.Šimonis.
Pasak namiškių Ramūnas niekur toli neidavo. Nurodžius, kiek laiko gali būti lauke, skrupulingai laikydavosi prisakymų.
„Būdavo, bėga pro šalį, tai užsuka į namus ir klausia, ar nereikia ko nors padėti”, – pasakojo senelis.
Iki galo visko nepasakė
Antradienio vakare išleidęs anūką 2-3 valandoms į kiemą R.Šimonis daugiau jo nebesulaukė.
„Ramūnui per tą laiką nepasirodžius namuose, sunerimau”, – pasakojo R.Šimonis.
Ieškodamas anūko, R.Šimonis nuėjo į vieną ir kitą Šiaulių gatvės galą, bet nieko nerado. Vėliau iš aplinkinių vaikų sužinojo, kad Ramūnas su draugu kažkur išvažiavo dviračiu.
Negeros nuojautos vedinas, R.Šimonis dar apėjo paupį, pašūkavo, bet niekas neatsiliepė. Po to surado namą, kuriame gyvena vaikų minėtas Andrius. Tačiau jis nieko aiškaus taip ir nepasakė, tik nedrąsiai prasitarė, jog kartu su Ramūnu buvo nuėjęs pabraidyti, o vėliau prie Upės gatvės išsiskyrę. Kur po to nuėjo, draugas esą nematė.
„Buvo matyti, kad vaikas nori kažką pasakyti, bet iki galo taip ir nepasako. Gal šoko buvo ištiktas”, – svarstė R.Šimonis.
Kad anūkas galėjo nuskęsti, R.Šimonis sakė iš pradžių net nepagalvojęs, tačiau pripažino, jog buvo neramu, kai jo draugas paminėjo upę.
Supratęs, kad nieko iš Andriaus daugiau taip ir nesužinos, žmogus grįžo į namus ir paskambino dukrai Loretai. Apie dingusį mažametį buvo pranešta policijai.
Rado drabužius ant kranto
Vėl buvo bandoma ieškoti pradingusiojo, tačiau jau sutemus nieko aplinkui toli nebuvo matyti. R.Šimonis pasiūlė pareigūnams apklausti Andrių – tegul šis parodo vietą, kur upėje braidė su draugu, kur su juo išsiskyrė.
Tuomet vaikas ir nuvedė pareigūnus prie kultūros ir poilsio parko tekančios Nevėžio upės. Tai buvo visai kita vieta nei prieš tai buvo nurodęs.
Iš pat pradžių dar buvo vilties, kad pradingėlis gali būti gyvas, tačiau pastebėjus ant upės kranto paliktus jo drabužius, jos sudužo.
Andrius prasitarė, kad abu su Ramūnu nutarė paslapčia nuo suaugusiųjų išsimaudyti upėje. Draugai pasuko prie beveik už pusantro kilometro nuo namų esančios maudyklės.
Ten maudėsi žmonės, tad berniukai pavažiavo tolėliau. Vaikai ketino maudytis be kelnaičių, nes joms sušlapus, suaugusieji iškart suprastų, kur jie buvo.
Pasinėręs nebeišniro
Andrius pasakojo, esą Ramūnas niurktelėjo į vandenį ir daugiau nebeiškilo. Regėto vaizdo išgąsdintas, jis sėdo ant dviračio ir grįžo į namus.
„Visą naktį užmigti negalėjau. Nuo pat keturių ryto atėjau prie maudyklės ir laukiau, kol atvyks narai ieškoti nuskendusio anūko”, – kalbėjo R.Šimonis.
Žmogus minėjo, kad vaikų namuose dirbanti jo dukra Loreta ėmė globoti Ramūną, kai šiam tebuvo tik 9 mėnesiai.
„Bandėme ieškoti jo motinos, davėme skelbimus į laikraščius, bet surasti taip ir nepavyko”, – kalbėjo vyras.
R.Šimonio žiniomis, Ramūnui dar negimus Panevėžio rajone nuskendo jo brolis.
Apie Ramūną S. aplinkiniai gyventojai atsiliepė geru žodžiu.
„Sunkiai galiu pasilenkti, tai Ramūnas, būdavo, kojas nuplauna ir dar kojinytes užmauna”, – kalbėjo kaimynė Zofija Jermalavičienė.