Į Lietuvos dviračių plento čempionatą susirinko beveik visi stipriausi dviratininkai, tačiau ant prizininkų pakylos pateko ir keletas jaunųjų sportininkų
Ignalina visą savaitgalį gyveno dviračių sportu. Tris dienas vykusiame Lietuvos dviračių plento čempionate sportininkai išsiaiškino, kas šiemet Lietuvoje yra stipriausi.
Neparanki trasa
Per pavienio starto lenktynes iš moterų greičiausia buvo Edita Pučinskaitė. Ji 20 km trasą įveikė per 28,35 minutės. Antrąją vietą iškovojo Rasa Leleivytė. Grupinėse lenktynėse pirma buvo Diana Žiliūtė. „Tikrai džiaugiuosi iškovojusi pirmąją vietą, lengva nebuvo kovoti nė su viena sportininke”, – po finišo džiaugėsi tituluotoji dviratininkė.
Kai kurioms dviratininkėms Ignalinos keliai vis dėlto nebuvo parankūs. „Jei šiandien būtų kito stiliaus trasa arba finišas į kalną, o to Lietuvoje beveik nėra, būtų kitokios ambicijos ir kitoks noras laimėti. Laimėjau asmenines lenktynes – ne šiaip sau važiavau. Sunku buvo nusiteikti kovai, nes esu pripratusi prie pasaulinio lygio varžybų. Trasa buvo labiau paranki Dianai, o ne man ar Modestai Vžesniauskaitei, nes finišas buvo lygumoje, – teigė Pučinskaitė. – Pralaimėti prieš Dianą nėra jokios gėdos, nes ji yra aukščiausios klasės dviratininkė”.
Pavienio starto lenktynėse tarp vyrų triumfavo Raimondas Rumšas, o grupinėse varžybose nugalėjo Donatas Kairelis. Rumšas šiose varžybose liko trečias.
„Varžybos nebuvo lengvos. Trasa su kalniukais, nors ir ne ilgais, tačiau geresnė nei pernai. Kovoti su Raimondu sekėsi sunkiai, – tvirtino Kairelis. – Kiekvienas dviratininkas sudaro konkurenciją, bet jei būtų dalyvavęs Tomas Vaitkus, būtų buvę dar sunkiau”.
Rumšas, nors jam nepavyko laimėti nė vienų lenktynių, savo rezultatais buvo patenkintas. „Svarbiausia, kad buvo palankios oro sąlygos, ne per daug karšta. Aš esu patenkintas, nes atvažiavau į Lietuvą turėdamas tikslą laimėti asmenines lenktynes. Manau, kad rezultatas gana geras, – sakė Rumšas. – Per visas varžybas palaikiau didelį tempą”.
Čempionatas – ne antraeilis
Pagrindinės metų varžybos visiems geriausiems mūsų dviratininkams prasidės birželio pabaigoje. Joms visi rengiasi itin atsakingai. „Aš atskirai nesirengiau Lietuvos čempionatui, man svarbiausios „Giro d’Italios” lenktynės. Bet važiuojant Lietuvoje gerėja ir mano sportinė forma. Tai padeda rengtis kitoms varžyboms, – sakė Pučinskaitė. – Lietuvos čempionatas man sukelia šypseną, nes aš tik kartą per metus dalyvauju tokiose lenktynėse, kur tik 30 sportininkų. Esu įpratusi dalyvauti lenktynėse, kuriose rungiasi 120-130 dalyvių. Ten jau visai kita atmosfera, kitas nusiteikimas. Lietuvos čempionatas man yra atpalaiduojančios varžybos. Čia ne toks aukštas lygis, nes merginos dar jaunos, varžybų greitis irgi nėra didelis”.
Dėl nedidelio dalyvių skaičiaus skundėsi ir Rumšas. „Skaudu, mūsų dviratininkų mažai, galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. Vis dėlto visą distanciją sunkiau įveikti, kai yra mažai dviratininkų. Bet man Lietuvos čempionatas svarbus, nes esu lietuvis, – pabrėžė Rumšas. – Stengiuosi visada jame dalyvauti, nes esu savo šalies patriotas, visada malonu minti pedalus Lietuvoje”.
Perspektyvus jaunimas
Tarp geriausių Lietuvos dviratininkių įsiterpė Leleivytė. Pučinskaitė džiaugėsi, kad auga perspektyvi karta. „Matau augant perspektyvias sportininkes, iš kurių galima tikėtis gerų rezultatų. Kai rengiausi lenktynėms „Giro d’Italia”, treniravausi kartu su Lietuvos rinktinės merginomis. Tada pamačiau, kokios jos perspektyvios. Žinoma, merginoms dar reikia tobulėti, bet joms dar viskas prieš akis. Viena geriausių jaunųjų sportininkių laikau Daivą Tušlaitę. Jai šiandien nepasisekė – nutrūko grandinė. Leleivytė irgi turėtų nenuvilti Lietuvos, – sakė Pučinskaitė. – O iš jaunųjų sprinterių geriausia yra Agnė Bagdonavičiūtė, ji gali pakeisti Dianą”.
Apie vyrų dviračių sporto ateitį Rumšas kalbėjo priešingai. „Stiprių dviratininkų vyrų yra mažiau nei moterų. Seniau buvo galimybė pabandyti visiems sportuoti, nes iš kaimų galėjo suvažiuoti į sporto internatus. Dabar to nebėra. Net nežinau, ar treneriai gali nuvažiuoti į paprastas kaimo mokyklas pasirinkti vaikų, – abejojo Rumšas. – Dėl to mūsų sportas, prieš 10 metų buvęs aukšto lygio, po truputį smunka”.
Ištikimiausi sirgaliai – vaikai
Geriausi Lietuvos dviratininkai nedažnai būna Lietuvoje, todėl visi džiaugėsi galimybe aplankyti tėvynę. „Man labai patinka sugrįžti į Lietuvą, pamatyti artimuosius. Į Lietuvą grįžtu kas pusę metų. Sezono metu nėra kada. Namiškiai manęs labai pasiilgsta, atvažiuoja net pasaulio čempionatų pasižiūrėti, nes man nepavyksta grįžti namo, – sakė Pučinskaitė. – Ilgesniam laikui sugrįžtu tik pasibaigus sezonui”.
Su jokiu klubu kol kas sutarties nepasirašęs Rumšas taip pat džiaugėsi galimybe pabūti Lietuvoje. Jį ištikimai palaikė žmona su vaikais. „Mane vaikai ir žmona visada palaiko morališkai. Tai mano artimiausi ir ištikimiausi sirgaliai. Net brolis su šeima atvyko manęs palaikyti, nors iki Ignalinos reikėjo įveikti daugiau nei 300 kilometrų”, – sakė Rumšas.