Karšti orai visus gena į pavėsį

Beveik pusę mėnesio Lietuvą kamuoja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku vaikams ( ypatingai iki 4 metų amžiaus), vyresnio amžiaus, nutukusiems ar ligotiems žmonėms. Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas, nudegimas saulėje. Kaip saugoti savo ir artimųjų sveikatą, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė.
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tada kūno temperatūra labai greitai (per 10-15 min. ) pakyla iki 41 C ir aukščiau. Labai aukšta kūno temperatūra pažeidžia smegenis ir kitus gyvybinius organus. Nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti. Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, sąmonės pritemimas, o vėliau žmogus gali ir visiškai prarasti sąmonę.
A. Razmienė tokiu atveju pataria nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Kartais gali prasidėti raumenų traukuliai. Tuomet būtina prižiūrėti, kad auka nesusižeistų, tik nieko nedėti į burną ir neduoti gerti jokių skysčių.
Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra perkaitimo prevencija.
Svarbiausia, esant karštam orui, gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių gėrimų ar skysčių turinčių kofeino, cukraus, kurie išstumia skysčius iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val. ir iki tol, kol pajusite troškulį. Reikia vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti.
Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose. Jei namuose labai karšta, tai stengtis vykti į viešąsias vietas ( prekybos centrus, bibliotekas), kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos. Mechaniniai ventiliatoriai efektyviai vėsina tik tuomet, jei oro temperatūra ne aukštesnė kaip 32 C. Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir niekada nieko, nei gyvūnų, nei žmonių nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.