Rusija savaitgalį akivaizdžiai pademonstravo, kad nori draugauti tik su galingiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis, o į ES įstojusių kaimyninių šalių nelaiko dėmesio vertomis partnerėmis.
Kaliningrado miesto 750-mečio minėjimo, per kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Vokietijos kancleriu Gerhardu Schroderiu ir Prancūzijos prezidentu Jacques’u Chiracu, metu Kremliaus aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad į iškilmes pakviesti tik Rusijos draugai.
Rusijos vadovo patarėjas tarptautiniais klausimais Sergejus Prichodka, vakar paklaustas, kodėl į iškilmes nebuvo pakviesti Lietuvos ir Lenkijos lyderiai, atsakė: „Tai yra Rusijos liaudies šventė, ir pakvietėme tik draugus, kalbančius ta pačia kalba”.
Lenkai laiko įžeidimu
Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis prieš šį susitikimą neslėpė savo nepasitenkinimo, pritardamas daugelio analitikų nuomonei, kad Maskva pademonstravo savo panieką kaimynėms.
A.Kwasniewskis pareiškė: „Rusijos elgesys yra daugiau negu paprasta klaida”.
Lenkijos prezidento pozicijai pritarė ir dauguma kitų įtakingų šalies politikų, pareiškusių, kad Rusijos pademonstruotas ignoravimas yra ne tik valdžios, bet ir visos šalies įžeidimas.
Opozicijos raginimai kancleriui
Vokietijos opozicija prieš iškilmes Kaliningrade pareiškė, kad G.Schroderis turėtų aiškiai pasakyti Rusijos prezidentui, jog šis padarė klaidą nepakviesdamas į Kaliningrado įkūrimo 750-ąsias metines Lietuvos ir Lenkijos prezidentų.
Vokietijos Bundestago opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos frakcijos atstovas užsienio politikai Friedbertas Pflugeris pareiškė: „Vokietijos kancleris Kaliningrade turėtų aiškiai pasakyti V.Putinui, kad buvo klaida nepakviesti į iškilmes Lietuvos ir Lenkijos, kurios buvo praeityje ir dabar yra glaudžiai susijusios su Kaliningradu, vadovų”.
„Lenkija ir Lietuva jau yra mūsų partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Vokietijos pareiga pasisakyti mūsų partnerių vardu, – pridūrė jis. – Praeityje Vokietija buvo užmezgusi santykius su Rusija, apeidama Lietuvą ir Lenkiją, bet daugiau mes niekada neturėtume to daryti”.
Susitikimai – jau tradiciniai
Sekmadienį Kaliningrado srityje vykusios Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių derybos buvo pirmas tokio aukšto rango susitikimas šioje Rusijos dalyje.
Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų trišaliai susitikimai jau tapo tradiciniai, nes pastarasis, įvykęs netoli Kaliningrado esančiame Svetlogorske, buvo jau šeštasis.
Pastarąjį kartą trys lyderiai buvo susitikę pernai rugpjūtį Rusijos prezidento rezidencijoje Sočyje.
Sutarė ne dėl visko
Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai vakar aptarė Rusijos ir ES santykių raidos, JT reformavimo problemas, šalių pozicijas prieš galingiausių valstybių grupės G-8 susitikimą Škotijoje.
Daug dėmesio per derybas skirta Rusijos bendradarbiavimui su ES dėl supaprastinto vizų režimo ir Baltijos valstybių sienos sutarčių su Rusija problemoms.
Rusijos prezidentas po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija pasielgė teisingai atšaukusi savo parašą po sienos sutartimi su Estija, nes ši neva kelia teritorines pretenzijas.
Prancūzijos prezidentas J.Chiracas ir Vokietijos lyderis G.Schroderis į tokį V.Putino pareiškimą niekaip nereagavo, nors Estijos siena su Rusija yra ir ES siena su šia šalimi, o Europa ne kartą ragino išspręsti šią problemą.
Tačiau Vokietijos kancleris ir Prancūzijos prezidentas viešai sudaužė bet kokias V.Putino viltis, kad Rusija galėtų pasipriešinti Europos Sąjungos plėtrai į Ukrainą ar Gruziją.
Maskva nuolat reiškia susirūpinimą dėl viešai skelbiamų minėtų šalių eurointegracijos idėjų, bet G.Schroderis ir J.Chiracas viešai pareiškė, kad plėtros klausimus spręs pati ES, o ne Rusija.
V.Putinas per susitikimą Svetlogorske daug dėmesio skyrė Jungtinių Tautų reformai ir pažadėjo Vokietijai paramą kovojant dėl nuolatinės narės statuso JT Saugumo Taryboje.
„Newsru.com”, „Gazeta Wyborcza”, BNS ir „Lietuvos ryto” inf.