Sekmadienį į Kristaus Karaliaus katedrą spalvingų balionų puokšte padabintas baltas limuzinas atvežė neįprastą vestuvininkų porą.
Iš prabangaus automobilio išlipo panevėžiečiai 82 metų Zofija ir Domininkas Kubiliai, švenčiantys 60 metų bendro gyvenimo sukaktį – deimantines vestuves.
Alyvų spalvos kostiumėlį vilkinti ir gėlių puokšte nešina Z.Kubilienė vos išlipusi iš automobilio įsikibo į parankę savo vyrui ir sakė, kad jaudinasi nė kiek ne mažiau, kaip tuokdamasi prieš 60 metų.
D.Kubilius vis skubino liudininkus kuo greičiau eiti į zakristiją sutvarkyti visų formalumų ir juokavo, kad nuotaka gali apsigalvoti, o tuomet nebeliks progos švęsti.
Įžadus atnaujino ketvirtą kartą
Į bažnyčią garbaus amžiaus pora žengė apjuosta specialiai šiai progai išaustomis tautinėmis juostomis, Kubilių garbei skambėjo vargonų muzika.
Po 60 bendro gyvenimo metų Z. ir D.Kubiliai vėl ėjo prie altoriaus, kartojo jaunavedžių priesaiką, apsikeitė naujais aukso žiedais.
Sutuoktiniai turi ir senuosius žiedus, tačiau jie abiem jau mažoki, tad nusprendė pirkti naujus, o senuosius saugoti kaip šeimos relikviją.
Kubilių deimantinę santuoką palaimino Kristaus Karaliaus katedros kanauninkas Vytautas Masys, ceremonijoje dalyvavo deimantinių vestuvių liudininkai kupiškėnai Stasė ir Petras Jakšiai, gausus būrys vaikų, anūkų, proanūkių, kaimynų bei draugų.
Kubiliai išėjo iš bažnyčios palydimi plojimų – taip visi linkėjo laimės, sveikatos bei sulaukti dar gražesnių jubiliejų.
Kubiliai santuokos įžadus atnaujino jau ketvirtą kartą. Anksčiau tai jie darė po 25, 50 ir 55 metų.
„Susituokėme vos mėnesiui praėjus nuo pažinties, tad nori nenori reikėdavo įžadus atnaujinti, kad paskubomis „suręsta” santuoka ilgiau gyvuotų”, – juokavo D.Kubilius.
Septynių tiltų neieškojo
Po iškilmingos ceremonijos Kubiliai ir jų palyda neskubėjo namo. Baltas limuzinas su vestuvininkais pasuko prie Nemuno gatvėje esančio tilto per Nevėžį.
Čia niekas nesiūlė D.Kubiliui nešti žmoną per tiltą. Vis dėlto, laikydamasi vestuvių tradicijų, susikibusi už rankų pora perėjo tiltą. D.Kubilius prisiminė, kaip prieš 60 metų per tiltą Stoties gatvėje jauną žmoną nešė ant rankų.
Kitoje tilto pusėje buvo iššautas šampanas, vestuvininkų svitą signalizuodami sveikino pravažiuojančių automobilių vairuotojai.
Kartu buvę svečiai sudainavo „Karti, karti”, D.Kubilius nesidrovėdamas pabučiavo savo išrinktąją ir dar paklausė, ar nereikia bučinio pakartoti.
Deimantines vestuves švenčiantys panevėžiečiai tikino, kad septynių tiltų tikrai neieškos – užteks ir vieno.
Vestuves primena alyvos
„Panevėžio ryto” kalbinta Z.Kubilienė sakė, kad alyvų spalvos kostiumėlį šiam jubiliejui pasirinko neatsitiktinai.
„Puikiai prisimenu, kaip prieš vestuves, kurios vyko 1946 metų birželio 26 dieną, Domininkas man įteikė alyvų. Jų spalva man miela iki šiol”, – teigė ponia Zofija.
Kubiliai prisiminė tuoktis važiavę ne limuzinu, kaip dabar, o arklių traukiama brička.
Jų vestuvėse tada dalyvavo daug žinomų Panevėžio teatralų, nes sutuoktiniai asmeniškai pažinojo, kaip patys sako, pusę tuomečio teatro.
„Aktorius Bronius Babkauskas šventei statė stalus, jo žmona lygino nuotakos suknelę”, – prisiminė Z.Kubilienė.
Švęsti įkalbėjo vaikai
Sutuoktiniai neslepia, kad švęsti deimantines vestuves buvo ne jų, o vaikų užgaida. To norėjo keturi sūnūs su marčiomis, dukra su žentu, aštuoni anūkai ir keturi proanūkiai.
Pasak Kubilių, vaikai pasirūpino ir ceremonija, ir švente šeimos sodyboje Paliūniškyje, kurioje grojo kaimo kapela ir linksminosi per šešiasdešimt svečių.
Didžiausia staigmena sutuoktiniams buvo prabangus automobilis, kuris vos apsisuko prie jų namų Panevėžio centre. Balto limuzino idėja iki paskutinės minutės buvo kruopščiai slepiama nuo deimantines vestuves švenčiančios poros.
Saldumynų pirkti nereikėjo
Nors abu Kubiliai tvirtina prie šventės rengimo neprisidėję, vis dėlto paaiškėjo, kad saldumynų Paliūniškyje vykusiai šventei nei marčios, nei žentai nepirko, – visus kelių rūšių sausainius, pyragus ir keturis sluoksniuotos tešlos tortus energijos nestokojanti Z.Kubilienė iškepė pati.
Virtuvėje pasidarbavo ir D.Kubilius – jam teko išplakti kremą tortams.
Ponia Zofija pasakojo, kad maistą gaminti ji mokėjo nuo pat jaunystės, o vėliau jai teko tai daryti ne tik linksmoms, bet ir liūdnoms šventėms.
„Kartais per vestuves spėdavau ir pašeimininkauti, ir dar suodžiais bei taukais išsitepusi persirengėle pabūti”, – linksmas akimirkas prisimena Z.Kubilienė.
Tremtis išskyrė šeimą
Panevėžyje gimusią ir užaugusią Zofiją bei tuomečio Subačiaus valsčiaus ūkininko sūnų Domininką likimas suvedė tuomet, kai abu dirbo tuometėje Panevėžio namų valdyboje.
Po vestuvių 1946-aisiais sutuoktiniams neilgai teko džiaugtis šeimynine laime. Praėjus ketveriems metams D.Kubiliui teko palikti mažametį sūnų, antro vaiko besilaukiančią žmoną ir ne savo noru važiuoti į Sibirą, nes dėl tėvo ūkio buvo persekiojama visa šeima.
Po penkerių metų grįžęs į Lietuvą tremtinys negalėjo iš karto apsigyventi Panevėžyje, kur buvo likusi jo šeima, gavo laikiną leidimą dirbti ir gyventi Kaune.
1958 metais D.Kubiliui buvo leista apsigyventi su šeima, sutuoktiniai pasistatė Panevėžyje namą, jame gyvena iki šiol.
Deimantus atstoja akys
Deimantinės vestuvės ypatingos tuo, kad per jas sutuoktiniai vienas kitam dovanoja deimantus.
Paklausti, ar tokiais brangakmeniais jie rengiasi vienas kitą nudžiuginti, kartu ilgus metus nugyvenę, skausme vienas kitą guodę ir džiaugsmu dalijęsi Kubiliai tikino, kad jokių deimantų jiems nereikia.
„Džiaugiamės, kad esame kartu pakankamai sveiki ir laimingi. O kai pritrūkstame deimantų spindesio, pažvelgiame vienas kitam į akis ir nusišypsome”, – sakė sutuoktiniai.