„Dar kartą atsidūrėme prie gėdos stulpo. Iš 26 Europos valstybių esame paskutiniai”, – taip Lietuvai nepalankų Europos sveikatos paslaugų indeksą vakar įvertino Seimo narys Antanas Matulas.
Konservatorius mato vienintelę išeitį – kuo greičiau iš posto turėtų atsistatydinti laikinai einantis pareigas sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga. Nepasitikėjimą juo neseniai yra pareiškęs prezidentas Valdas Adamkus.
Daugiausia skundų dėl dirbtinių sąnarių protezavimo ir galimybės patekti į ligoninę iš savo rinkėjų sulaukiantis A.Matulas tikino, kad būtinos radikalios permainos.
Katastrofiškai blogėjančią situaciją šalies medicinoje lėmė jau trejus metus nepakankamas šios srities finansavimas – jai skiriama vos 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo tarpu Latvijoje bei Estijoje sveikatos priežiūrai skiriama apie 6-7 proc. BVP.
Indeksas rodo sunkią krizę
Žinia, kad Lietuva pagal Europos sveikatos paslaugų indeksą šįmet atsidūrė paskutinėje vietoje, nenustebino Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko Juozo Pundziaus: „Jau daugelį metų sveikatos apsaugos sektorius šalyje nepakankamai finansuojamas.
Iš 169 pasaulio šalių Lietuva atsidurdavo 120-123 vietoje.
Tik pagal kūdikių iki vienerių metų mirtingumo rodiklį mums pavykdavo pakilti į 48-ąją vietą.
Tai lemdavo gydytojų entuziazmas, papildomų pinigų niekas neskyrė”.
Prastą sveikatos paslaugų kokybę lėmė ir tai, kad Lietuvoje laiku nebuvo vykdomos reformos.
„Manau, kiekvienas sveikatos apsaugos ministras žinojo, ką reikia daryti.
Tačiau nebuvo politinės valios, nors buvo aišku – dėl skurdžių finansinių išteklių krizės neišvengsime”, – kalbėjo J.Pundzius.
Ligoniams – menka pagalba
Iš daugelio ligų prevencinių programų šalyje vykdomos vos kelios – krūties, gimdos kaklelio vėžio programos ir prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos.
Todėl sergamumo vėžiu ir mirštamumo nuo piktybinių auglių rodikliai šalyje nėra geri.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro vedėjas Juozas Kurtinaitis teigė, kad ataskaitoje pateikti 2003 metų duomenys apie mirštamumą nuo krūties bei storosios žarnos vėžio Lietuvoje.
„Nėra ko slėpti, onkologinė pagalba šalyje nepakankama.
Kiekvienais metais šalyje vis daugiau mirštama nuo piktybinių auglių.
Ši tendencija nėra palanki Lietuvai. Todėl paslaugų vertinimas, manau, teisingas”, – sakė J.Kurtinaitis.
Teks primokėti iš savo kišenės
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutaras Labanauskas tvirtino, kad nepalankią situaciją šalies sveikatos apsaugoje galėjo nulemti pernelyg menki paslaugų įkainiai: „Laikas pripažinti – už dalį paslaugų privalo sumokėti patys ligoniai, nes privalomojo draudimo lėšų jau nebepakanka”.
L.Labanauskas tikino, kad išeitis galėtų būti savanoriškas sveikatos draudimas, kaip yra daugelyje kitų šalių.
Dar viena problema – kaip sustabdyti ir medikų migraciją į užsienį bei padidinti menkus atlyginimus.
Daug priekaištų L.Labanauskas turėjo ir dėl prieštvaninių gydytojų bei pacientų bendravimo tradicijų: „Europos sveikatos paslaugų ataskaitoje Lietuva atrodo juokingai. Nė vienas kaimo gydytojas neturi kompiuterio, elektroninio pašto”.
Politikas spindi optimizmu
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga vakar pripažino, kad ES ataskaitoje nurodytos problemos reikalauja dėmesio, tačiau tvirtina, jog jų priežastys – nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas: „Daugelis rodiklių, kurie yra įvardyti ataskaitoje, priklausomi nuo pinigų.
Pavyzdžiui, naujos kartos vaistų patekimas į rinką, paslaugų pateikimas yra finansiniai aspektai.
Lietuva pagal sveikatos apsaugos finansavimą, vertinant procentą nuo BVP, iš 25 ES šalių lenkia tik Latviją.
Tik šiais metais finansavimas gerokai padidėjo”.
Ministro manymu, dabartinė sveikatos priežiūros reforma ateityje duos žymių pokyčių ir tai atsispindės 2007 metų ataskaitoje.
„Ataskaitos rengėjai mini, kad posovietinės šalys vis dar sunkiai atsisako sovietinio palikimo sveikatos priežiūroje.
Mes vis dar turime per daug ligoninių, per daug ligonių lovų, vis dar per mažai dėmesio skiriame pirminei sveikatos priežiūrai, pacientų slaugai.
Daugelį metų to nekeičiant, rezultatai negali stebuklingai pasikeisti”, – BNS kalbėjo Ž.Padaiga.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šioje ataskaitoje remiamasi 2003-2004 metų rodikliais.
Įsivėlė apmaudžių klaidų
„Europos sveikatos paslaugų ataskaitoje Lietuvai yra daug tokių nepalankių duomenų, kurie neatitinka realios situacijos šalyje”, – šitaip mano Vilniaus universiteto Pediatrijos centro direktorius profesorius Vytautas Usonis.
Pavyzdžiui, medicinos paslaugų kokybė buvo vertinama ir pagal paskiepytų nuo poliomielito vaikų skaičių 26 šalyse.
Ši ūminė vaikų infekcija pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia paralyžių.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti ne mažiau kaip 80 proc. vaikų.
Šiuos reikalavimus Lietuva jau daugelį metų vykdo, poliomielito skiepus kompensuoja valstybė.
Tačiau mūsų šaliai čia paskirtas žemiausias vertinimas – vienas balas.
Tokį vertinimą gauna šalys, jei jose yra mažiau negu 90 proc. paskiepytų nuo poliomielito vaikų.
Vien pernai šalyje nuo šios ligos buvo paskiepyta 97,3 proc. vaikų, 2004 m. – 96,4, 2003 m. – 97 procentai vaikų.
Nuo 1972 metų Lietuvoje nėra registruota nė vieno poliomielito atvejo.
„Aš esu priblokštas. Manau, šitai ataskaitai naudoti pasenę rodikliai.
Pagal duomenis, kuriuos kiekvienais metais teikiame Pasaulinei sveikatos organizacijai, Lietuvai turėjo būti skirti trys, o ne vienas balas”, – paaiškino infekcinių ligų specialistas.
Informacija – iš įvairių sričių
Europos sveikatos paslaugų indeksas buvo vertinamas pagal 28 rodiklius.
Tai – pacientų teises reglamentuojantys įstatymai, pacientų organizacijos, dalyvaujančios priimant sprendimus.
Atsižvelgta ir į tai, kiek ilgai reikia šalyje laukti kelio arba klubo sąnario gydymo, ar yra įmanoma gauti šeimos gydytojo konsultaciją tą pačią dieną, ar yra garantuojama teisė į kito specialisto nuomonę, ar yra galimybė ligoniui sužinoti šeimos gydytojo elektroninio pašto adresą.
Medicinos paslaugų kokybę atspindėjo taip pat širdies kraujagyslių šuntavimas, vėžio gydymas, mirštamumas nuo širdies infarkto praėjus mažiau nei 28 dienoms, taip pat antibiotikams atsparaus auksinio stafilokoko sukeltos infekcijos.
Taip pat buvo renkami įvairūs kiti duomenys – kataraktos operacijų skaičius 100 tūkst. gyventojų, kūdikių skiepijamas nuo poliomielito.
Ekspertai balus skyrė ir už galimybę gauti naujų vaistų, valstybės skiriamą kompensaciją medikamentams, buvo vertinama, ar ligonis gali naudotis nespecialistui skirtu farmakologijos žinynu.