Mažajame kontinente gyvenimas teka atvirkščiai

Tolimoji Australija – unikali valstybė, užimanti visą kontinentą. Tai tarsi atskiras pasaulis, kur viskas kitaip, nei pas mus: nepakartojama gamta, miestai, žmonių gyvenimo būdas. Pamatyti Australiją – kiekvieno svajonė.
Neseniai iš Australijos sugrįžo panevėžietė Diana Fijalkauskienė, kelionių agentūros „West express” vadovė. Pirmas įspūdis – Australija yra labai toli. Skrydis į šį kontinentą (su persėdimais) trunka apie 30 valandų.

„Labiausiai mane nustebino tai, jog ši šalis labai skirtinga nei Europa. Tiek savo klimatu, tiek temperatūriniais režimais. Jei pas mus žiema, ten – vasara. Ir pačioje Australijoje klimatas labai svyruoja. Jei nori skirtingose Australijos regionuose pasijusti komfortiškai, tuomet į tą šalį geriausia keliauti rugsėjį.”, – pasakojo D.Fijalkauskienė.

Anot jos, Australijos kraštovaizdis nepakartojamas – čia yra dykumos, kalnai, atogrąžų miškai, salos, vandenyno skalaujamos pakrantės.

Kur eukaliptai meta žievę

Australijos svečią labiausiai sužavi ne gyventojai ar miestai, bet unikali gamta. Tai galimybė pasigrožėti arba net ir paglostyti Australijos faunos simbolius – kengūrą ar koalą.

„Mane nustebino eukaliptai. Tai vienintelis medis, rudenį numetantis žievę, bet ne lapus, – stebėjosi D.Fijalkauskienė. – Kai aplink eukalipto šaknis sukrenta žievės, jose pradeda veistis gyvatės. Taip pat eukaliptai nebijo gaisrų. Teko matyti išdegusių krūmokšnių plotus, tačiau juose eukaliptai stovėjo pliki, o ant jų jau buvo pradėjusi ataugti žievė.

Povandeninio pasaulio turistai vyksta prie pakrantės miesto Kernso. Čia yra „Įėjimo vartai” į Didįjį koralinį rifą. „Po vandeniu atsiveria nuostabaus grožio pasaulis – spalvų, koralų įvairovė. Čia gali pamatyti ir tigrinį rykliuką, moreną, medūzas, aibes kitų žuvų”, – pasakojo panevėžietė, pati išbandžiusi povandeninį nardymą.

Didelį įspūdį palieka ir Australijos šiaurinėje dalyje esantys atogrąžų miškai. Seniausias pasaulyje kanjonas dar vadinamas Mėlynaisiais kalnais. Darvino miestas vilioja specifinius turistus. Būtent šiame Australijos regione galima išvysti gražiausius pasaulyje žaibus.

Kam dirbti, jei yra bangų?

Ponią Dainą nustebino australų gyvenimo būdas. Labiausiai už viską pasaulyje australai gerbia savo laisvalaikį, dievina atostogas ir per jas stengiasi pakeliauti.

„Susidarė įspūdis, kad australai niekur neskuba ir visur suspėja, – pasakojo D.Fijalkauskienė. – Sidnėjaus įlankose su bangomis mėgsta pasigalynėti banglentininkai, net darbo dienomis. Gidas mums pasakojo, jog ofisų darbuotojai – banglenčių gerbėjai – iš ryto pirmiausiai eina prie įlankos. Jei vanduo ramus, eina į darbą. Jei yra bangos, tuomet „banglenčiuoja” iki pietų, ir tik po jų pasirodo darbe. „Kam dirbti, jei yra bangų”, – svarsto australai, nesijaudindami dėl rytojaus. Darbas jiems – antroje vietoje. Joks australas nedirbs viršvalandžių.

Pas juos laikas teka kitaip.Ten nesijaučia to streso, skubėjimo, kurį dažnai gali pajusti pas mus”, – stebėjosi australietišku gyvenimo būdu D.Fijalkauskienė.

Australijos aborigenai išlaikė pirmykštį gyvenimo būdą. Tačiau ir tarp jų, pasak pašnekovės, yra pakankamai išsilavinusių žmonių. Siekdama atitaisyti praeities skriaudas, šalies vyriausybė daug kur tikriesiems kontinento gyventojams suteikia pirmumo teisę.

Melburnas – Londono kopija

Melburnas ir Sidnėjus – du didžiausi Australijos megapoliai, kadaise varžęsi dėl šalies sostinės vardo, palieka labai skirtingą įspūdį.

Anot D.Fijalkauskienės, Sidnėjus – unikalus miestas, kuriam, atrodo, nėra nei galo, nei krašto: „Dangoraižiai yra statomi tik centrinėje miesto dalyje, ir juose įsikuria firmos. Žmonės dažniausiai gyvena nameliuose miesto pakraščiuose. Kiekvieno australo svajonė – turėti savo privatų namą”.

Melburnas man pasirodė lyg Londono kopija: žmonės kalba angliškai, angliški gatvių pavadinimai. Atėjus pietų metui gatvės sumėlynuoja nuo uniformuotų žmonių, firmų darbuotojų. Kaip ir Londone, jų aprangoje vyrauja tamsiai mėlyna spalva”.

Australijoje gyvenimo lygis – aukštas. Kaip ir kainos. Papietauti kokioje nors Melburno kavinėje kainuotų 60-70 litų. Anot Dainos, australui tai normali suma.

„Vis dėlto, norint deramai pažinti Australiją – poros savaičių yra per maža, – tvirtino D.Fijalkauskienė. – Reiktų mažiausiai trijų. Tai didelė šalis, ištisas kontinentas. Norint pažinti jo skirtingus regionus, reiktų paskraidyti ir lėktuvu”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.