Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvyko jungtinis SAPARD programos ir Kaimo plėtros plano Priežiūros komitetų, vadovaujamų prof. habil. dr. Kazimieros Prunskienės, posėdis. Priežiūros komitetai, kurių tikslas – vertinti programų įgyvendinimo efektyvumą ir kokybę, patvirtino SAPARD ir Kaimo plėtros plano programų 2005 m. ataskaitas bei įvertinto šių programų indėlį į socialinius ir ekonominius šalies pokyčius.
Socialinė ir ekonominė šalies raida
Kaip pažymėjo ŽŪM kaimo plėtros departamento direktorė Virginija Žoštautienė, abiejų šių programų įgyvendinimas padarė didelę įtaką bendriems socialiniams ekonominiams pokyčiams šalyje.
Pasak V. Žoštautienės, Lietuvos žemės ūkio produkcijos dalis šalies pridėtinės vertės kūrime sudaro 5,1 proc., maisto ūkio (perdirbimo sektoriaus) – 4 proc., kaimo verslų dalis sukuria apie 1 proc. BVP, taigi bendras žemės ūkio ir kaimo plėtros indėlis į šalies sukuriamą BVP būtų apie 10 proc. Bendrojo vidaus produkto pokytis 2005 m., palyginti su 2004 m., siekė 7,3 proc. Vienam šalies gyventojui BVP 2005 m. siekė 20 803 Lt (6 030 EUR) ir buvo 8,6 proc. didesnis negu prieš metus, tačiau kol kas tai sudaro mažiau negu pusę senųjų ES šalių vidurkio.
ŽŪM pareigūnė atkreipė dėmesį, kad labai ryškiai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų dalis visame eksporte – nuo 11,5 proc. 2004 m. iki 12,8 proc. 2005 m., tuo tarpu importas išliko toks pat – 8,6 proc. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas per 2005 m. išaugo net 42 proc., teigiamas užsienio prekybos balansas pasiekė 520 mln. Lt. Sertifikatus prekiauti ES rinkoje turi 97 proc. pieno ir 40 proc. mėsos pramonės įmonių.
Kaip pabrėžė V. Žoštautienė, keičiasi ir socialinė kaimo padėtis. Lietuvoje 2005 m. iš viso gyveno 3,4 mln. gyventojų, iš jų 1,1 mln. (33 proc.) – kaimuose. Gyventojų tankis kaime yra beveik tris kartus mažesnis negu mieste. Siekiant kuo sparčiau prisitaikyti prie kintančios ekonominės ir socialinės aplinkos, kaimo ekonominėse veiklose vyko struktūriniai užimtumo pokyčiai.
Keitėsi situacija darbo rinkoje – nedarbo lygis nuo 11,4 proc. 2004 m. sumažėjo iki 7,6 proc. 2005 m. ir buvo mažesnis negu mieste. Vyko struktūriniai pokyčiai ir ekonominėse veiklose – darbuotojų žemės ūkyje 2005 m., palyginti su 2004 m., sumažėjo 11 proc. ir sudarė 13,2 proc. visų šalies dirbančiųjų (ES-25 – 5 proc.), o kaimo gyventojų, dirbančių paslaugų srityje ir pramonėje, išaugo 2 proc. Vidutinis ūkio dydis 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo beveik 5 proc. ir nuo 9,6 pasiekė 11,5 ha.
„Darbo užmokestis augo sparčiau negu darbo našumas – 2004 ir 2005 m., palyginti su ankstesniais, vidutinis darbo užmokestis padidėjo 7 ir 12 proc., darbo našumas (pridėtinė vertė, tenkanti vienai darbo valandai) atitinkamai – 2,3 ir 3,4 proc. Sparčiai augo kaimo gyventojų pajamos ir 2005 m., palyginti su 2004 m., padidėjo 31,3 proc., tačiau išliko ketvirtadaliu mažesnės negu miestiečių”, – padėtį apibūdino V. Žoštautienė.
SAPARD programos projektai bus užbaigti šiemet
Europos Komisija SAPARD programą patvirtino 2000 m. spalio 27 d. Per septynis paraiškų rinkimo etapus nuo 2001 gruodžio iki 2004 m. vasario gautos 1 222 paraiškos, pasirašyta 870 sutarčių 607,545 mln. Lt sumai (176,1 mln. EUR). ES tam skyrė 576,840 mln. Lt (167,2 mln. EUR), todėl SAPARD perviršiui finansuoti atskira eilute buvo numatytos KPP lėšos.
Nuo 2005 m. naujos sutartys nebebuvo pasirašomos, toliau buvo tikrinami ir prižiūrimi jau vykdomi projektai, nutraukiamos sutartys, pareiškėjui pageidaujant ar atradus įvairių pažeidimų. Per 2005 m. dėl įvairių priežasčių nutraukta 10 sutarčių.
Per 2005 m. užbaigti 253 SAPARD projektai, iš viso jau užbaigti 756 projektai (iš 860). Per 2005 m. pagal SAPARD programą išmokėta 131,1 mln. Lt (38,5 mln. EUR), iš viso – 563 mln. Lt (163,2 mln. EUR) arba 98 proc. visų lėšų. Per šiuos metus turi būti visiškai užbaigti vykdyti dar 104 projektai ir baigta išmokėti 2 proc. lėšų.
Didžiausia įsipareigotos išmokėti paramos dalis teko projektams pagal priemones „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą” (pateikta 578 paraiškų, pasirašyta 445 sutarčių 233,2 mln. Lt arba 67,6 mln. EUR sumai) bei „Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir rinkodaros tobulinimas” (pateiktos 69 paraiškos 231,8 mln. Lt arba 67,2 mln. EUR).
Daugiausiai SAPARD lėšų teko Kauno 22,4 mln. Lt (6,5 mln. EUR), Klaipėdos – 18,2 mln. Lt (5,3 mln. EUR), mažiausiai – Utenos 6,2 mln. Lt (1,8 mln. EUR) apskričių žemdirbiams ir perdirbėjams.
Lietuvai įstojus į ES, SAPARD programą pakeitė kitos finansinės paramos priemonės, skirtos kaimo plėtrai, žemės ūkiui ir žuvininkystei pagal Lietuvos 2004-2006 bendrojo programavimo dokumento (BPD) ir Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano (KPP) priemones.
KPP įgyvendinimo 2005 m. rezultatai
Viena iš prioritetinių ES plėtros krypčių yra integruota kaimo plėtra, apimanti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos plėtros aspektus. Per trejus metus KPP priemonėms (2004-2006 m.) finansuoti ES numatė skirti Lietuvai 1 mlrd. 630 mln. Lt (472,5 mln. EUR).
KPP parama skiriama žemės ūkio struktūroms tobulinti, į ūkininkavimą pritraukiant jaunus žmones; ūkininkų pajamoms didinti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, aplinkosaugai gerinti, vykdant agrarinės aplinkosaugos programą; suteikti papildomų pajamų šaltinių ir užimtumo galimybių ūkininkams bei kaimo gyventojams ir pan.
Per 2004-2005 m. pateikta 244 912 paraiškų (26 proc. daugiau negu planuota) 73 proc. visų KPP numatytų lėšų sumai. Iš visų gautų paraiškų net 95 proc. įvertintos teigiamai. Populiariausios buvo šios priemonės: „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais”, „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas”, „Standartų laikymasis”. Kur kas mažesnio dėmesio nei planuota sulaukė „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” ir „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas”. Daugiausia paraiškų pateikta Vilniaus ir Utenos apskrityse.
ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė, apibendrindama KPP programos 2005 m. rezultatus, pabrėžė, kad tokia programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą, todėl tam tikrų nesklandumų neišvengta, tačiau tai suteikė neįkainojamos patirties, kuri panaudojama, tikslinant ir paprastinant KPP programos tolimesnį administravimą bei kuriant naujojo 2007-2013 m. finansinio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros strategiją.