Palaikai gimnazijos sporto salėje – košmaras tėvams

Užsikrėsti neįmanoma
Visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas PB patvirtino, kad higienos normos tikrai nepažeistos. „Tai daugiau estetinis klausimas. Užkrėtimo baimė nepagrįsta. Net mirusiojo nuo dėmėtosios šiltinės palaikus galima iškasti ir perlaidoti po metų. O čia praėjo apie 80 metų. Ligų mikrobai senai žuvę”, – tikino A.Žobakas.

Vokiečių kariai galėjo mirti nuo žaizdų, kraujo užkrėtimo ir, žinoma, dėmėtosios šiltinės. Kitos užkrečiamosios ligos Lietuvoje tuomet nesiautėjo. Jei būtų buvusi juodligės epidemija, tada pavojus J.Balčikonio gimnazijos auklėtiniams būtų realus. Lietuvoje gyvulių juodligė siautėjo 1905-1907 ir1920-1921 metais. Visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas nemano, kad reikėtų nerimauti ir skelbti pavojų. „Prie iškastų palaikų vaizdo tiesiog reikia priprasti. Su jais dirba archeologai, antropologai”, – aiškino epidemiologas.

Sporto salė tinkamiausia

J.Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigė nematąs nieko blogo, kad iškasti vokiečių karių palaikai laikomi sporto salėje. „Kitos tinkamos vietos gimnazijoje nėra. O kuo blogai sporto salė? Juk mokslo metai baigėsi. Jokių kvapų įėjus į salę, išskyrus žemės, užuosti negalima. Po to, kai palaikai bus išvežti, sporto salę sutvarkysime. Tikriausiai net išdažysime. O jei reikės – pakviesime kunigą, kad ją pašventintų”, – tvirtino gimnazijos direktorius.

Rado antpečius

Kiekvieną dieną iškasama vis daugiau vokiečių karių palaikų. Vakar priešpiet į sporto salę buvo įneštos dar penkios dėžutės su atkastais palaikais. Pasak archeologės D.Stankevičiūtės, iki liepos pabaigos kasinėjimo darbai bus baigti. „Pagal turimą 1938 metų karių kapų planą turėtume atkasti apie 580 palaikų. Gal tiek ir nerasime. Sunku pasakyti. Tikslus atkastų palaikų skaičius paaiškės baigus darbus”, – pasakojo archeologė.

Archeologai iškasė ne tik palaikų – prie kai kurių buvo rasti atpažinimo žetonai, žiedai, kryželis, to meto pinigų. „Radome ir antpečių. Ženklai rodo, kad jie buvo aukštesnio rango karininko. Taip pat radome auksinį žiedą ir kulką. Užvakar iškasėme medicininį termometrą, kurio gyvsidabris sustojęs ties 42 laipsnių žyma”, – rodydama radinius kalbėjo D.Stankevičiūtė.

Kasinėjimais domisi

Archeologė teigė, kad panevėžiečiai kasinėjimo darbais domisi. „Vos ne kiekvieną dieną būna žiūrovų. Vieni ateina pasmalsauti, kiti pasakoja prisiminimus. Atneša ir nuotraukų, kuriose galima matyti, kaip atrodė kapinės iki jų sunaikinimo. Yra ir tokių, kurie atėję žegnojasi ir kalba, kad kasinėjimai gali prišaukti bėdų. Visko prisiklausome, bet į prietarus nekreipiame dėmesio. Mums svarbu laiku baigti kasinėjimus, susisteminti radinius”, – pasakojo specialistė.

Paklausus, ar gerai, kad iškasti karių palaikai laikomi gimnazijos sporto salėje, specialistė teigė, kad patalpomis leido naudotis gimnazijos direktorius: „Nematau nieko blogo. Salėje prie palaikų dirba medikai antropolgai, jie darbo sąlygomis patenkinti. Nemanau, kad galima rasti tinkamesnes patalpas. Visokių kalbų teko girdėti, bet higienos normos nepažeistos”.

Iškasti daiktai Vokietijai nepriklauso

Už kasinėjimus atsakingai archeologei D.Stankevičiūtei nerimą kelia kita problema. „Man nesuprantama, kad vokiečiai reikalauja rastus prie palaikų daiktus atiduoti jiems. Lietuvos įstatymai to nenumato. Kas yra po žeme mūsų šalyje, priklauso mums. Skaitydama tarp Lietuvos ir Vokietijos sudarytą sutartį neradau punkto, kuris įpareigotų tuos daiktus atiduoti vokiečiams. Juolab kad jie kasinėjimo, perlaidojimo darbams pinigų neskyrė”, – pasakojo archeologė.

Darbams atlikti lėšų šalies Vyriausybė skyrė 116 tūkstančių, Savivaldybė – 110 tūkstančių litų. Anot D.Stankevičiūtės, atiduoti radinius Vokietijai būtų neteisinga.
Raimonda Mikučionytė