Vyrai vaikėzai moka patikti, bet…

Solidus dėdulė, kuris įstengtų nupirkti pusę gėlių parduotuvės, ropščiasi į klombą priskinti kuklučių žiedelių mylimajai. Jaunuolis, kuriam ir viena nupirkta rožė reikš pusalkanę dieną, išsirenka prašmatniausią puokštę – mylimajai. Tai tipiški vaikėziški poelgiai – kiekvieno savaip. Tarp kitko, jie labai jais didžiuosis.

Tik nepagalvokite, kad visi nutrūktgalviški poelgiai susiję su žaviąja dama, tai yra jumis. Skandalas, kurį jis, putodamas kilniu pykčiu, iškėlė savo viršininkui, kažin ar turi su jumis ką bendra. Arba kvailas ginčas su draugu – ar įstengs jis savo mašina nulėkti iki darbo ne per įprastines dvidešimt, o per penkias minutes.

Žinoma, kad tai vaikėziška paikystė. Juk suaugusieji su viršininkais paprastai tariasi, o ne verčia juos sprogti iš pykčio. Ir nesiveržia į priešpriešinę eismo juostą, kad tik laimėtų lažybas. Bet, matyt, tokia jau jų saviraiška – labai savitas būdas pasijusti laisviems, drąsiems, azartiškiems.

Priešingas vyro tipas, kuriam nė į galvą nešautų tokie dalykai – nepalyginamai niūresnis. Tiesą sakant, geriau jau vaikėziškumas, tegu ir pavojingas, nei nuobodus santūrumas ir visiškas nuspėjamumas. Argi ne todėl apie savo išrinktojo išdaigas pasakojate gana entuziastingai ir šiek tiek didžiuodamasi?

Bėdos prasideda, kai vaikėziškumas ima dominuoti arba tampa vienintele jo saviraiškos priemone, kai pavojingų iššūkių su baime laukiate kas žingsnis, o jūsų vaizduotė jau braižo idealaus – pareigingo ir atsakingo – vyriškio kontūrus.

Bet vyrai vaikėzai moka patikti. Jie ryškūs amžinai susigraužusių dėl daugybės problemų brandžių vyrų fone. Jie nesusikaustę. Arba geba laiku nusimesti visus varžančius kiautus. Jie ryžtingi ir

nepriklausomi. Juose žaidžia nepaprasta gyvenimo lengvybė. Jie elgiasi taip, kaip nori ir rėžia tiesiai, ką mano. Netgi kvailystes kalba ir krečia taip, kad kvapą iš pasigėrėjimo gniaužia.

Su vyru berniūkščiu norite megzti romaną, ir tuojau pat. Kada gi dar pasitaikys galimybė spjauti į pilkumą ir rutiną, pagyventi lengvai ir linksmai, paerzinti aplinkinius, pagaliau – grįžti į vaikystę?

Tačiau netrukus paaiškėja: įsimylėti jį labai paprasta, o palaikyti santykius – itin sunku. Juolab gyventi po vienu stogu. Svečiai, užgriūvantys prieš vidurnaktį, laisvadieniai, kuriuos jis pasiskiria savaitės viduryje, mirtinas karas su kaimyne dėl jos katės – ateina laikas, ir nuo viso šito imi pavargti. Dar nemaloniau, kad visi buities nepatogumai – tik ledkalnio viršūnėlė.

Tokie personažai turi priežasčių kelti chaosą savo, kartu ir jūsų gyvenime. Tai jų asmeninės bėdos, su kuriomis ir jums tenka susidurti, nes susidurti neišvengiama.

Visi panašūs vyrai vaikėziškumą rodo bendraudami su priešingos lyties atstovėmis. Romanai su jais gali virsti žaidimu be taisyklių arba visiškos laisvės sala, nuotykiu su nenuspėjamais siužeto posūkiais arba greit įsipykstančia pramoga.

Vyrui vaikėziškumas meilėje – galimybė patirti aštrių pojūčių ir pajusti malonumą nepaisant jokių apribojimų ar įsipareigojimų. Jo romanai rutuliojasi lengvai ir svaigiai. Galimas dalykas, kad ir jums tokie santykiai teiks malonumo – iki tam tikros ribos, kol atversite antrą medalio pusę. Visas „rimtas” problemas jūsų bendrakeleivis lengvabūdiškai, kaip jis moka, paliks spręsti jums. Netgi pasirodys, kad pinigų, buto, buities ir panašūs menki dalykėliai jam apskritai neegzistuoja. Išaiškės ir tai, kad jo poelgiai ne visada rodo tikruosius jausmus. Pavyzdžiui, teatrališka pavydo scena, vos nesibaigusi muštynėmis su „varžovu”, tikrai nereiškia, kad jis bijo jūsų netekti.

Jis nė motais, kad elgiasi kaip užgaidus vaikas, o jei kėsinatės sugriauti jo planus, tuoj paverčia jus griežta „tamsta mokytoja” ir mėgaujasi žaisdamas neklaužadą pirmoką. Tada vieną gražią dieną suprantate, kad jo draugų akyse esate irzli nuoboda, kurią jis mikliai ir linksmai vynioja aplink pirštą.

Tačiau su moterimi, kuri jam iš tiesų brangi, toks vyras sieja visai kitokius lūkesčius. Tada pajėgsite padaryti taip, kad jis nesugadintų jums gyvenimo.

Mėgstantis rizikuoti

Jam nuolat stinga aštrių pojūčių. Vaikėzas jame prabunda vos tik atsiranda galimybė rizikuoti. Labiausiai jį traukia situacijos, kai kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Profesiniame gyvenime jis gali vadovautis sveiku protu ir šaltu išskaičiavimu, bet akimoju tampa kovinės parengties, vos tik horizonte šmėkšteli nepažįstamasis įžūlia veido išraiška. Šuoliai į vandenį nuo aukščiausios uolos ir kvailiojimas prie vairo – tipiškas „rizikuojančių vaikinų” repertuaras. Kuo didesnės atsakomybės prireikia imtis kasdieniame gyvenime, tuo rizikingesnės jų šėlionės.

Amžinas jaunuolis

Pagrindinė jo bėda – vaikiškumas. Darbe ir santykiuose su priešinga lytimi – visur. Tačiau toli gražu ne vaikiškas impulsyvumas verčia jį jums matant flirtuoti su žavia blondine. Priešingai, jį stumia noras aplinkinių akyse atrodyti subrendusiam, savarankiškam, stipriam. Kovoti su šiuo vaikėziškumo tipu visų sunkiausia. Gal net beprasmiška?

Linksmuolis

Kompanijos siela. Jo netikėti juokeliai ir grimasos, staigūs pašokimai mėgstami ir vertinami. Jam tai nelyginant treniruotė, palaikanti gyvybinį poreikį pritraukti aplinkinių dėmesį. Su tokio kirpimo vyrais susiję didžiausi moterų nusivylimai. Beje, jei žiūrovų stinga, žiūrėk, jie ir neteko kone pusės žavesio.

Drovuolis

Jam, kaip ir „juokdariui”, berniokiškumas – būdas patraukti dėmesį. Bet išspausti žavaus išmonių fejerverko jis nesugeba – ne tokios prigimties. Jis pernelyg susikaustęs ir nelabai energingas. Todėl kartkarčiais ryžtasi tam, kas visiškai kompensuotų įprastinį drovumą. Tai jis visų netikėtumui tėkš viršininkui į akis žodžius, kuriuos jo kolegos dar ilgai kartos iš lūpų į lūpas. Visiškas jo nenuspėjamumas baugina. Kaip ir tai, kad lengvai praranda savisaugos instinktą – ryždamasis visiškai jam nebūdingiems poelgiams.

Apsimetėlis

Vaikėziškumas jam padeda slėpti tinginystę, bailumą ar net nevėkšliškumą. Iš keblių situacijų apsimetėliai išsisuka nekaltai šypsodamiesi ir taip tikėdamiesi nuolaidų. Yra ir tokių, kurie vaikėziškumu sąmoningai maskuoja ydas. Kartais tą daro visą gyvenimą. Tarkim, kažkelintąjį kartą atsisako naudingo profesinio pasiūlymo – už šito gali slypėti atsakomybės baimė. Ar dar kas nors, ko jis norėtų niekam neparodyti.

Jei šis „berniukas” jums labai svarbus…

* Į jo problemas žvelkite rimtai, nors jis pats viską traktuoja kaip nesibaigiantį pokštą. Leiskite jam pajusti, kad jo lengvabūdiškumas jūsų neapgaus.
* Pasistenkite jo išsišokimus įvertinti objektyviai: iš tikrai smagių galima ir pasijuokti, o nevykusius drąsiai kritikuokite.
* Neidealizuokite jo vaikiškumo – kartais tai atrodo išties žaviai, bet kartais – atstumiamai. Neprošal jam tai sužinoti.
* Neleiskite jam paversti žaidimu to, ką jūs vertinate rimtai. Net jei jūsų rimtumas sulaukia jo pašaipų.
* Niekada neleiskite jam naudotis jumis – jokioje situacijoje.

Kaip atskirti vaiką nuo vyro

Jis vis dar berniukas, jeigu:

* visą algą lengva ranka išleidžia pomėgiams ar linksmindamasis su draugais;

* vaidina visai kitokį, o paskui pamiršta prisipažinti, kad tai tebuvo pokštas;

* bando ką nors apginti, nors tam „kam nors” nereikia jokios pagalbos;

* be jokių perspėjimų ir paaiškinimų gali mesti: meilužę, darbą, mokslą, visus svarbius reikalus;

* dėl „idėjinių” priežasčių liaujasi bendrauti su geriausiu draugu;

* pradeda paiką ginčą ir deda titaniškas pastangas jį laimėti;

* duoda jums nepamatuotą pažadą, kurio neišgalės tesėti;

* vis dėlto ištesės duotą pažadą; ir už tai jam bus atleisti visi ankstesni „žygdarbiai”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.