Vakar Alytaus apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo pristatytos čia naudojamos naujausios elektroninio ryšio technologijos, kuriomis siekiama ne tik palaikyti veiksmingą gyvulių laikytojų kontrolę dėl gyvulių ženklinimo ir registravimo, bet ir padėti ūkininkams
Pradėjo taikyti vieni pirmųjų
Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti elektroninio ryšio technologijas, kuriomis ūkininkams stengiamasi padėti dėl gyvulių ženklinimo kontrolės. Turint elektroninį ryšį, galima valdyti tikslią informaciją apie gyvulių registro duomenis, nustatyti ženklinimo reikalavimų pažeidėjus.
Galvijai, ožkos ir avys šalyje pradėti ženklinti nuo 1999 metų, siekiant kontroliuoti plintančias užkrečiamąsias ligas, o vėliau imtos ženklinti ir pardavimui auginamos kiaulės. Kaip teigė Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius, iš pradžių ženklintinų gyvulių augintojai skeptiškai vertino šį procesą, tačiau dabar dėl gaunamų subsidijų ir galimų kontroliuoti plintančių ligų ūkininkų požiūris į ženklinimą pasikeitė.
Šiuo metu Alytaus apskrityje apie 40 ūkininkų gyvulius ženklinasi patys. O iš viso, birželio 1-osios duomenimis, apskrityje suženklinta beveik 59 tūkst. galvijų, apie 10 tūkst. kiaulių, daugiau kaip 2 tūkst. avių ir apie 150 ožkų.
Avių augintojas gyrė veterinarijos specialistus
Alytaus rajone, Alytaus seniūnijoje, Vytautiškių kaime, Romanovo veislės avis auginantis ir vienintelis apskrityje tokių avių veislininkystės ūkį turintis Gediminas Bekampis gyrė Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus už pradėtas taikyti elektroninio ryšio technologijas dėl gyvulių ženklinimo. Beveik 60 avių bandą uošvijoje laikantis G.Bekampis sakė, kad, turint šią sistemą, išvengiama netikslumų ženklinant gyvulius, labai lengva sužinoti apie avių persirgtas ligas, atliktą vakcinaciją.
Vytautiškių kaime avių bandą auginantis ir Alytaus „Spirito” naktiniame klube administratoriumi dar dirbantis Gediminas tvirtino nesigailintis penkerius metus veisiantis Romanovo veislės avis. „Atsiranda pirkėjų jas auginti veislei, taip pat turtingų tautiečių, perkančių avis mėsai. Aš pats per metus pasipjaunu 3-4 avis. Romanovo veislės avių mėsa turi mažai lajaus, todėl mažai kuo skiriasi nuo kiaulienos”, – pasakojo G.Bekampis.
Anot jo, ir dabar jo ūkyje Vytautiškių kaime parduodamos 9 daugiau kaip metų ir jaunesnės avys, galima skambinti tel. (8- 615) 7 34 13.
Apie musulmonus ir užsidariusią skerdyklą
Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, aiškindami apie naujausias elektroninio ryšio technologijas dėl gyvulių ženklinimo, vakar žiniasklaidos atstovams pateikė ir naujausią informaciją apie apskrityje veikiančias mėsos perdirbimo įmones.
Šią savaitę Alytaus rajone, Verebiejuose, įsikūrusioje „Riamonoje” pirmąkart lankėsi Vokietijos musulmonai ir domėjosi galimybe įsigyti pagal jų tradicijas paskerstų broilerių ir kalakutų. Šie paukščiai turėtų būti nekaitinant nulupti su oda. Kaip „Alytaus naujienoms” sakė „Riamonos” direktorius Petras Riauba, jei pavyks susiderėti, Vokietijos musulmonai iš bendrovės per savaitę pirks apie 20 tonų paukštienos.
„Riamona”, per metus turinti beveik 5 mln.Lt apyvartą, iš broilerių neseniai pagamino daugiau kaip 3 tonas košerinio maisto Izraelio žydams.
Vakar, kaip žiniasklaidos atstovams teigė apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, užsidarė vienintelė Alytaus mieste ir rajone veikusi bendrovės Alytaus mėsinės skerdykla, kuri buvo įsikūrusi buvusiame mėsos kombinate. Šios bendrovės direktoriaus Jurgio Makavecko teigimu, skerdykla užsidarė, nes buvo sunku išsilaikyti.
Dabar Alytaus apskrityje liko trys skerdyklos: viena – Lazdijų ir dvi – Varėnos rajonuose. Tačiau kai kurios mėsos perdirbimo įmonės, pavyzdžiui, „Riamona”, naudojasi Marijampolės rajone veikiančiomis gyvulių skerdyklomis.
Alma Mosteikaitė