Amerikiečiai linkę nesuteikti antrojo šanso tolimojo nuotolio raketai išbandyti
Nauju iššūkiu JAV prezidentui Džordžui V. Bušui tapo atvirai deklaruojamas Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) pasirengimas išbandyti Amerikos krantus galinčią pasiekti raketą. JAV jau pasirengė pirmosios suduoti smūgį.
Tiesioginė grėsmė
Kaip manoma, Šiaurės Korėja gali paleisti raketą „Taepodong-2”, kurios veikimo spindulys – nuo 3500 iki 4300 kilometrų. „The Washington Post” pranešė, komunistinės valstybės inžinieriai pasiekė paskutinę raketos užpildymo kuru fazę, o raketa gali mirtiną ginklą nunešti iki JAV.
Kai paskutinį kartą Šiaurės Korėja išbandė tokią raketą 1998 metais, tai sukrėtė visą pasaulį, bet ypač Japoniją ir JAV, kurias šiaurės korėjiečiai laiko amžinais priešais. Šios šalys pažymėjo, kad tokios raketos neturi prasmės, jeigu jos neskirtos branduolinių galvučių gabenimui.
Po metų KLDR sutiko įvesti moratoriumą naujiems tolimojo nuotolio raketų paleidimams, kurių iki šiol daugiau nebuvo. Tačiau dabar Pchenjanas giriasi savo branduoliniais pasiekimais, nuo 2003 metų pagamino plutonio 6-7 kovinėms galvutėms ir tęsia jo gamybą.
„Ar gali JAV leisti atvirai priešiškai šaliai, apsiginklavusiai branduolinėmis galvutėmis, vystyti tarpkontinentinę balistinę raketą, kuri gali branduolinį ginklą nugabenti į JAV teritoriją?”, – kelia klausimą „The Washington Post” ir atsako neigiamai.
Dėl Irako buvo suklysta
JAV prezidentas perspėjo Šiaurės Korėją, kad ši nebandytų raketos „Taepodong-2” ir laikytųsi tarptautinių susitarimų. Tai jis pareiškė per spaudos konferenciją po derybų su Europos Sąjungos lyderiais. Vašingtonas informavo jau parengęs savo priešraketinės gynybos sistemą tam atvejui, jeigu Pchenjanas nuspręs vykdyti bandymą.
„Šiaurės Korėja sudarė su mumis sutartis, todėl mes tikimės, kad ji laikysis šių sutarčių, pavyzdžiui, dėl bandomųjų (raketų) paleidimų”, – sakė Dž.V.Bušas. Jis pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos raketų bandymai verčia žmones „nervintis”.
Tačiau, anot „The Washington Post”, Dž.V.Bušo administracija sukėlė bereikalingą triukšmą dėl prevencinio smūgio doktrinos, kurią ankstesni prezidentai vertindavo kaip galimybę, bet ne taisyklę. Dž.V.Bušas jau panaudojo šią doktriną Irake, kai žvalgyba pranešė apie masinio naikinimo ginklų grėsmę. Vėliau paaiškėjo, kad Sadamo Huseino keliama grėsmė buvo perdėta.
„Tačiau įsikišimas iki to, kai gali iškilti mirtinas pavojus JAV saugumui, žinoma, yra protinga politika”, – teigia JAV dienraštis.
Prakalbo apie derybas
Šiaurės Korėjos misijos Jungtinėse Tautose vadovo pavaduotojas Han Song-rjolas pažymėjo, kad Pchenjanas turi teisę kurti raketas ir jas bandyti, tačiau norėtų surengti derybas, kad būtų galima išsklaidyti susidariusią įtampą. „Mūsų pozicija būtų išspręsti šią situaciją derybomis”, – sakė jis.
Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Kim De-džungas atšaukė planuotą vizitą į Pchenjaną dėl susidariusios įtampos. Jis tikėjosi, kad toks vizitas padėtų atnaujinti įstrigusias šešiašales derybas dėl Pchenjano branduolinės programos.
Kaip tik Kim De-džungo pastangomis 2000 metais įvyko beprecedentis viršūnių susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čen Iru. Derybose, kurios nutrūko pernai lapkritį, dalyvavo abi Korėjos, Kinija, Japonija, Rusija ir JAV.
Siūlo perspėti iš anksto
„The Washington Times” pranešė, kad du JAV karinių jūrų pajėgų laivai, turintys raketų kompleksą „Aegis”, galintį aptikti ir sunaikinti balistines raketas, jau patruliuoja netoli Šiaurės Korėjos krantų.
Balistinių raketų perėmimo sistemą sudaro 11 raketų. Devynios yra bazėje Aliaskoje ir dvi – bazėje Kalifornijoje. Teigiama, kad sistema perjungta į budėjimo režimą jau prieš dvi savaites.
Jeigu amerikiečiai iš povandeninių laivų paleistų sparnuotąją raketą, jos sprogimas prilygtų efektui, padarytam Irake, kai buvo nukautas teroristų lyderis Abu Musaba al Zarkavis. Tačiau jeigu raketa smogtų į korėjiečių „Taepodong-2” raketą, pasekmės būtų liūdnesnės amerikiečių daugiapakopė raketa pramuštų ją ir sukeltų sprogimą, todėl apie tai būtina iš anksto perspėti korėjiečius, rašo „The Washington Times”.
JAV taip pat turi leisti KLDR suprasti, kad su galima ataka niekaip nebūtų susijusi Pietų Korėja, jos teritorija nebūtų naudojama raketų paleidimui. Apžvalgininkai nemano, kad ir Šiaurės Korėja pultų pietų kaimynus.
Šiaurės Korėja 2002 metais prisipažino tęsianti slaptą branduolinių ginklų programą, ir tai sukėlė paniką. Šalis pasiskelbė esanti branduolinė valstybė pernai vasarį ir pasitraukė iš šešių šalių derybų dėl savo branduolinės programos nutraukimo „JAV priešiškumo” jai akivaizdoje. Korėja tuomet pabrėžė, kad branduolinė programa nenukreipta prieš Jungtines Valstijas.
Japonija perspėjo
Japonijos ministras pirmininkas Džiuničiras Koidzumis pareiškė, kad Japonija turėtų imtis „griežto” atsako, jei korėjiečiai paleistų balistinę raketą.
1998 metų rugpjūtį Šiaurės Korėjos ginkluotosios pajėgos paleido balistinę raketą „Taepodong-1”, kuri pasiekė taikinį Japonijos jūroje tarp Vladivostoko ir Japonijos salų šiaurės dalies.
Šiaurės Korėja nemano, kad tolimojo nuotolio balistinės raketos paleidimas neįmanomas pagal 2002 metų susitarimą su Japonija. Pagal minėtąjį susitarimą Šiaurės korėjiečiai pažadėjo laikytis tarptautinių įsipareigojimų branduoliniais klausimais, pratęsti moratoriumą dėl balistinių raketų paleidimo ir išspręsti su Japonijos gyventojų saugumu susijusias problemas.
Rusai siūlo palaukti
Rusija kitaip reagavo į pranešimus apie Pchenjano planus. Rusijos prezidento padėjėjas Igoris Šuvalovas žurnalistams sakė, kad pranešimai apie pasirengimą paleisti balistinę raketą veikiausiai yra psichologinis Pchenjano veiksnys.
„Pirmiausia, tegu ją paleidžia: (pažiūrėsime) ar pakils, kur ji nuskries. Ir tik tada jau reikės spręsti, kas kokius pareiškimus skelbs”, – sakė jis.
Anksčiau glaudūs Maskvos ir Pchenjano ryšiai nutrūko 1991-aisiais, kai Sovietų Sąjunga iširo, o Maskva užmezgė santykius su Pietų Korėja. Tačiau V.Putino valdymo laikais vėl normalizuoti santykiai su šiauriečiais. Mažai bendraujantis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras jau du kartus lankėsi Rusijoje, susitiko su V.Putinu. Jis yra vienintelis iš didžiųjų pasaulio lyderių, lankęsis Pchenjane. Tačiau šalių santykiai nėra tokie artimi, kaip su Kinija. Todėl JAV mano, kad Rusija nepuls ginti KLDR.
„The Washington Times” taip pat pažymėjo, kad galbūt Pchenjanas tik demonstruoja savo grėsmę. Taip verčia manyti tai, kad raketos paleidimo aikštelė parinkta specialiai taip, kad būtų gera matoma iš palydovų. Iš kosmoso buvo galima stebėti procedūrą, kaip raketa buvo pripildyta kuro, tačiau tai galėjo būti tik vaidyba.