Nelegalios reklamos – gajos kaip piktžolės

Savivaldybė nespėja šalinti nuolat prie gatvių iškylančių savavališkai įrengtų stendų

Miesto valdžia teigia paskelbusi karą reklamų įrenginiams, kuriems nėra gautas Savivaldybės leidimas ir už kuriuos nemokami mokesčiai.

Pavasarį žurnalistai buvo pakviesti nušviesti neteisėtų stendų išmontavimo darbus, buvo kalbama apie ryžtingą kovą su pažeidėjais. Tačiau šį karą miesto valdžia pralaimi. Tarnautojai pripažįsta savo bejėgiškumą ir teigia, kad jiems trūksta žmonių, kurie suspėtų užregistruoti visus pažeidėjus.

Dygsta kaip grybai

Savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šėlienė sakė, kad nelegalias reklamas registruoja ir verslininkus įspėja seniūnijų aplinkosaugos specialistai. „Turimų pajėgų neužtenka, nes, pašalinus reklamas vienoje vietoje, jų greitai atsiranda kitur“, – teigė ji. Dešimt seniūnijų turi po vieną specialistą, kurie, be kitų aplinkos priežiūros darbų, ieško ir pažeidėjų.

Eigulių seniūnijos vyriausiasis specialistas Jurgis Maceina patvirtino, kad jis vienas nespėja registruoti nuolat atsirandančių pažeidėjų. „Mano tikrinamoje teritorijoje –Savanorių, Šiaurės prospektuose, A.Žukausko gatvėje, Islandijos plente – daug smulkių dirbtuvių, – kalbėjo jis. – Įspėjus vienos gatvės pažeidėjus, jų ten vėl atsiranda, kol tikrinu kitur“. J.Maceina pastebėjo, kad kai kurie išradingi automobilių remonto meistrai prastos kokybės reklamos skydus išneša tik darbo metu, o vakare juos susirenka. „Kitų įmonių atstovai pyksta, kad nelegalūs įrenginiai užgožia tuos, už kuriuos mokami mokesčiai“, – sakė J.Maceina.

Bausti neskuba

Nelegaliai pastačiusiam reklamos įrenginį gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų. Tiesa, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis teigė, kad dažniausiai taikoma bauda už tvarkos nesilaikymą, ir ji yra nuo 50 iki 100 litų.

J.Maceina teigė neskubantis skirti piniginių baudų. „Pažeidėjams surašome protokolus, įspėjame ir leidžiame per mėnesį sutvarkyti dokumentus“, – kalbėjo jis. Pasak J.Maceinos, verslininkai paprastai nesiginčija ir nusiima savo įrenginius, kiti sumoka mokesčius, parengia projektus. „Tačiau ne visada pavyksta rasti šeimininkus, kurių įmonės išsikelia kitur, o reklamas palieka“, – kalbėjo vyriausiasis specialistas. Jis mano, kad ši kova bus beviltiška tol, kol nepasikeis žmonių mąstymas.

Savivaldybės duomenimis, mažiausiai reklamų – miegamajame Šilainių mikrorajone. Daugiausia – pramoninėse zonose: Šiaurės prospekte, Draugystės, Technikos gatvėse. Nelegalias reklamas, įrengtas ant valstybinės žemės, pastatų sienų, tvorų išmontuoja bendrovė „Tauro ženklas“. Ji prieš metus laimėjo šiems darbams skelbtą viešąjį konkursą.

Iki vieno kvadratinio metro dydžio stendo išmontavimas Savivaldybei kainuoja 27 litus, iki trijų metrų – 41, didesnio – 51 litą. Šias išlaidas turi padengti pažeidėjai, jei juos pavyksta surasti. Nuo praėjusių metų pabaigos „Tauro ženklas“ pašalino apie 200 nelegalių reklamų.

Mokesčio išvengiama privačioje žemėje

Išorinę vaizdinę reklamą galima įrengti tik suderinus jos tekstą ir vietą su Savivaldybės administracija. Valstybinėje žemėje esantys stendai apmokestinami apie pusės lito mokesčiu už kvadratinį metrą per parą. Priklausomai nuo stendo dydžio ir vietos, per metus verslininkams reikia sumokėti iki 200 litų.

Savivaldybė už viešose vietose įrengiamą reklamą per metus iš verslininkų surenka apie 900 tūkst. litų. Mokesčio išvengiama, jei pastatoma tik nuoroda su įmonės pavadinimu, adresu, bet nereklamuojamos paslaugos ar veikla. Taip pat nemokamai stendus galima statyti nuosavoje žemėje, tik jų tekstus būtina suderinti su Savivaldybės Valstybinės kalbos kontrolės tarnyba.

Reikalavimai griežtėja

Savivaldybė, sunkiai susidorodama su pažeidėjais, griežtina įteisintos išorinės vaizdinės reklamos įrenginių statymo tvarką. Pasak S.Šėlienės, teks nugriauti nemažai stendų, nes kai kur jie stovi kas 50 metrų. „Pagal naujai patvirtintą planą šis atstumas turės būti ne mažesnis nei 100 metrų“, – sakė ji.

Reklamos agentūros „Rodiklis“ vadybininkas Šarūnas Jasiukevičius sakė, kad nauja tvarka atneš daug nuostolių. „Nesvarstomas joks kompensavimo mechanizmas tiems verslininkams, kurių stendus bus nuspręsta nugriauti, – kalbėjo jis. – Neaišku, kaip bus atrenkama, kokios įmonės įrenginiai bus paliekami. Čia matau daug galimybių neskaidriems susitarimams tarp verslininkų ir valdininkų“.

Pasak Š.Jasiukevičiaus, vieno didelio stendo įrengimas vidutiniškai kainuoja 15 tūkst. litų. „Dar reikės iš naujo leisti lankstinukus, perrašyti komercinius pasiūlymus užsakovams, nes iš esmės pasikeis stendų išdėstymas, taip pat sumažės patrauklių vietų užsakovams“, – kalbėjo jis.

Nori apmokestinti socialinę reklamą

Savivaldybės duomenimis, apie 30 proc. gatvėse stovinčių reklaminių stendų neturi komercinių užsakovų, todėl reklamos agentūros juos panaudoja socialinei reklamai. Juose vairuotojai įspėjami laikytis saugaus greičio, būti blaiviems vairuojant, skatinama labdara socialiai remtiniems žmonėms ir pan.

Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjas Arūnas Vertelka sako, kad nemažai reklamos agentūrų tokiu būdu savo stendus nori išsaugoti iki rinkimų, kai juos išnuomoja partijų kandidatai į Seimą ar savivaldybių tarybas. „Po rinkimų šie stendai vėl užpildomi socialine reklama ir Savivaldybė už juos nieko negauna“, – sakė A.Vertelka. Pasak jo, Kauno miesto tarybai bus siūloma svarstyti, ar tokios reklamos nereikėtų apmokestinti.

Reklaminės agentūros „Katos studija“ savininkas Mindaugas Žemaitis šiuos Savivaldybės planus pavadino nesąmone. „Užsienio šalyse savivaldybės perka stendų plotus savo socialinėms programoms pristatyti, o pas mus ne tik nėra šių programų, bet dar norima apmokestinti privačią iniciatyvą“, – piktinosi verslininkas. Pasak jo, įmonėms neapsimokės išlaikyti stendus su socialine reklama, jei juos užgrius mokesčių našta.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.