Populiarėjantys keturračiai motociklai Lietuvoje laukia oficialaus pripažinimo
Klausiami, kada ir kas pirmieji į Lietuvą atgabeno keturračius motociklus, paprastai vadinamus kvadrociklais, sudvejoja netgi prisiekę šios technikos gerbėjai. Gal prieš dešimtmetį, gal dar anksčiau – nesvarbu. Svarbu tai, kad per šį laiką keturračių evoliucija buvo tokia sparti, jog dabartiniai kvadrociklai labiau primena kėbulo neturinčius automobilius ir su savo pirmtakais turi tik bendrą pavadinimą.
Antroji banga
Prieš trejetą ketvertą metų kaimo turizmo sodybų šeimininkai šventa pareiga laikė būtinybę pasiūlyti savo svečiams galimybę pasivažinėti kvadrociklais.
Vienas didžiausių ekstremalių laisvalaikio pramogų ekspertų, kauniškės bendrovės „Bivakas” direktorius Audrius Ščeponavičius tikina, kad nei išmanymo, nei pinigų racionaliam šio uždavinio sprendimui nebuvo, tad Lietuvą užplūdo abejotinos kokybės technika.
„Kilo tikras kvadrociklų bumas ir ši pramoga iš tiesų tapo gana populiari. Bėda tik ta, kad pasirinkta pigi ir moraliai pasenusi technika daugeliui turizmo sodybų šeimininkų tapo galvos skausmu dėl nuolatinių kaprizų. Todėl dabar kasdien sulaukiam nemažai klausimų, kaip spręsti kai kurias problemas ar keisti techniką. Visa tai leidžia spėti, kad ateityje kvadrociklai tik populiarės”, – prognozavo A.Ščeponavičius.
Jo teigimu, pasivažinėjimai tokiais aparatais yra iš tiesų puikus ir sąlyginai nebrangus laisvalaikio leidimo būdas. Kvadrociklų kuro sąnaudos nedidelės, galingiausių modelių, turinčių 70 AG variklius ir 72 Nm maksimalų sukimo momentą, sveriančių apie 300 kilogramų, dinaminės charakteristikos gniaužia kvapą – 100 km/val. greitis pasiekiamas per maždaug 6 sekundes. Be to, tokios technikos valdymas nesudėtingas, važiuoti ja galima net ten, kur paprastai stringa specialiai ekstremalioms bekelės varžyboms paruošti visureigiai.
„Ar tai saugu? Naudojant tinkamą ekipiruotę ir protingai elgiantis rizika čia nedaug didesnė, nei važiuojant bet kuriuo automobiliu. Žinoma, kuo technika galingesnė ir „aštresnė”, tuo pagarbiau reikėtų su ja elgtis ir geriau žinoti kai kuriuos valdymo ypatumus. Tarkim, tai, kad kvadrociklo su itin minkštomis padangomis stabdymo kelias ant asfalto yra kur kas ilgesnis, nei gali atrodyti. Dėl panašių priežasčių mes nuomai skirtos technikos niekuomet neatiduodame klientams „aklai” – visuomet instruktorius padeda parinkti ir paruošti trasą, supažindina su pagrindiniais vairavimo principais”, – aiškino A.Ščeponavičius.
Keliuose nepageidaujami
Pasakodamas apie tai, kaip pastaraisiais metais keitėsi ir vystėsi kvadrociklų rinka, „Bivako” direktorius teigė, jog dabartiniai keturračiai gana sparčiai augo visomis kryptimis ir prasmėmis.
„Naujos kartos kvadrociklai turi nepriklausomas pakabas, važiuokles su papildomais stabilizatoriais, todėl yra sunkiai apverčiami. Automobilio „kraujo” juose kur kas daugiau nei motocikle. Nauji modeliai turi katalizatorius, todėl neteršia aplinkos. Neatsitiktinai daugelyje Pietų Europos kurortų kvadrociklai registruojami kaip visavertė transporto priemonė ir labai rimtai konkuruoja su klasikiniais čioperiais. Juos lengviau ir saugiau vairuoti, galima važiuoti bekele, pasiimti sąlyginai daug bagažo. Užfiksavę šias tendencijas didieji kvadrociklų gamintojai paruošė modelius, kuriuos be jokių papildomų pastangų galima registruoti kaip normalią transporto priemonę. Jie turi posūkių žibintus, vietą valstybiniam numeriui, šviesos ir garso signalizaciją bei vadinamąjį CA sertifikatą, kokie išduodami lengviesiems automobiliams. Deja, nors jau treti metai esame Europos Sąjungoje, tokio dokumento čia nepakanka – kvadrociklai Lietuvoje neregistruojami”, – apgailestavo A.Ščeponavičius.
Tiesa, pašnekovas patikslino, kad registruoti galima techniką, kurios galingumas neviršija 15 kW. Turinčius didesnio darbinio tūrio ir didesnį pajėgumą išvystančius variklius įteisinti būtų galima nebent kaip… traktorius. Tačiau tokia perspektyva nedaug ką vilioja, nes tokiu atveju kvadrociklų savininkams tektų įsigyti traktorininko pažymėjimus ir atsisakyti vilčių laisvai važinėti bendro naudojimosi keliais ar miestų gatvėmis.
„Juokinga problema, bet vis dėlto problema”, – konstatavo A.Ščeponavičius.
Jo teigimu, kvadrociklų šiuo metu parduodama gerokai daugiau nei sniegaeigių ar vandens motociklų, nes su šia technika galima ne tik smagiai pramogauti kone ištisus metus, bet ir darbuotis. Sodybas turintys technikos mėgėjai mielai įsigyja specialius sniego stumdytuvus ir patys valo privažiavimą iki namų. Kiti prie kvadrociklų kabina priekabas ir dirba įvairius ūkio darbus, iš vandens ištraukinėja ir pervežinėja tokius daiktus kaip vandens motociklas.
Trukdžiai neišvengiami
Kalbinti kvadrociklų entuziastai patvirtino, kad šią technikos rūšį ir su ja susijusias pramogas kasdien atranda vis daugiau žmonių. Antai prieš porą mėnesių netoli Trakų esančio Margio ežero pašonėje esančiame žvyro karjere bendrovė „Mato motosportas” įrengė tris trasas kvadrociklams. Čia šeimininkaujanti Audra Avižaitė, įkalbėjusi savo šeimą iš Amerikos kraustytis į Lietuvą, pasakojo, kad kol kas veikla tik įsibėgėja, tačiau ir startas nuteikia optimistiškai.
„Mes žengiame pirmuosius žingsnius ir stengiamės, kad apie mus sužinotų, atrastų, pamėgtų ir sugrįžtų į mūsų trasą. Kviečiame žmones ne tik pasivažinėti kvadrociklais, bet pabūti gamtoje, pasimaudyti ir padūkti. Kadangi turime plačią „Suzuki” ir „Kawasaki” technikos gamą, mūsų trasa puikiai tinka platesnei pažinčiai su kvadrociklais, jei žmonės galvoja panašų „žvėrį” įsigyti”, – pasakojo A.Avižaitė.
Beje, nepaisant kuklaus „Mato motosportas” stažo Lietuvoje (Amerikoje šios bendrovės savininkas Metju Olsenas vertėsi automobilių prekyba), rinkos naujokus jau atrado nemažai kvadrociklų ir motokroso gerbėjų, savaitgaliais susirenkančių čia pasivažinėti ir praleisti laisvalaikio.
Tiesa, pasak A.Avižaitės, įsukant naują verslą tenka susidurti su gluminančiomis biurokratinėmis kliūtimis ir priešišku kai kurių kaimynų nusistatymu. Nors greta Kapčiškių kaime esančio žvyro karjero nėra nė vienos sodybos beveik dviejų kilometrų spinduliu, aplinkosaugininkai ir kitos valdiškos institucijos jau sulaukė įvairaus turinio skundų dėl keliamų dulkių, triukšmo, aplinkos taršos ir pan.
„Kadangi tokia veikla nėra pakankamai gerai reglamentuota, mums tenka aiškintis dėl, atrodytų, savaime suprantamų dalykų ir gintis nuo keistų priekaištų”, – prisipažino A.Avižaitė.
Klausiama, ar tai nesusiję su konkurencine kova, A.Avižaitė patikino taip nemananti, nes mototechnikos gerbėjai kol kas apskritai neturi kur legaliai pasivažinėti ir nuoširdžiai sveikino „Mato motosporto” atsiradimą.