Nesant jokio kelio ženklo, pareigūnai avarijos vietoje vis tiek nustatė, kuris kelias yra pagrindinis
Po laiko gatvėse pastatomi kelio ženklai, kaip rodo konkretūs atvejai, gali įnešti nemenkos sumaišties aiškinantis eismo įvykių priežastis bei kaltininkus. Į „Kauno dienos” redakciją kreipęsis pernai lapkritį automobilio avariją patyręs vyriškis dėl incidento iki šiol bylinėjasi teisme, tačiau kol kas visas procesas jam teprimena cirką.
Jaučiasi be reikalo apkaltintas
Vilijampolėje esančioje Tilžės ir Skirsnemunės gatvių sankirtoje įvykusi automobilių avarija vienam iš jos dalyvių beveik nekėlė abejonių dėl eismo nelaimės kaltininko. Vis dėlto teisėsaugininkų pateikta incidento atomazga buvo visiškai priešinga.
„Aš iš Tilžės gatvės sukau į kairėje esančią Skirsnemunės gatvę. Važiavau vos kelių kilometrų per valandą greičiu, nes buvau sustojęs, tačiau iš paskos mane lenkusi mašina užkliudė mano automobilį ir, nulėkusi gerokai toliau, sustojo tik įsirėžusi į gyvenamojo namo tvorą, – nemaloniais prisiminimais dalijosi 52-ejų metų Arūnas Rainys. – Jokio kelio ženklo, žyminčio pagrindinį kelią, tąkart nebuvo, todėl lygiaverčių kelių sankirtoje manęs lenkti kita negalėjo”.
Vis dėlto Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai iš akies nustatė, kad šiuo atveju pagrindinė buvo būtent Tilžės gatvė, ir apkaltino A.Rainį sukėlus avariją, mat šis esą turėjo praleisti jį lenkusią transporto priemonę. Negana to, kaltu dėl pastarojo eismo įvykio pripažintam vyriškiui buvo paskirta nemenka bauda – vairuotojo pažymėjimas atimtas penkiems mėnesiams.
Tokį eismo prižiūrėtojų sprendimą A.Rainys nedelsiant apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Vyriškis prisipažino pasikliovęs savo jėgomis ir netrukus dėl to pasigailėjęs, mat suprato, kad norint gerai sutvarkyti visus teisinius formalumus, be advokato paslaugų neapsieinama: „Pirmąkart skundą pagal teismo raštinėje dirbusios sekretorės pateiktą pavyzdį parašiau pats. Netrukus gavau atsakymą, kad visa tai padariau netinkama forma, todėl turėjau kreiptis pagalbos į advokatą. Tiesa, prieš tai reikėjo per pusdienį sukurpti prašymą pratęsti apskundimo terminą, kadangi pastarasis teismo atsakymas į pašto dėžutę atkeliavo prieš pat Kalėdas, o jame nurodyta galutinė data buvo kaip tik po keturių šventinių dienų”.
Keistas bendravimas su teismu
Susirašinėjimą su teismu A.Rainys pavadino kuriozišku, mat vyriškis iš jo sulaukdavo visiškai nesuvokiamų raštų. Pavyzdžiui, vienąkart jis gavo teismo raštą su pranešimu, kad skundas atmestas pasibaigus jo pateikimo terminui, nors vos prieš kelias dienas tas pats teismas tą patį terminą buvo pratęsęs. Galiausiai, praėjus penkiems mėnesiams po eismo įvykio, administracinė byla vis tik buvo pradėta nagrinėti. Keisčiausia, kad proceso metu apklausti liudytojų statusą turėję pareigūnai kone vienbalsiai patvirtino, jog avarijos metu incidento vietoje nebuvo kelio ženklo, žyminčio pagrindinės gatvės susikirtimą su šalutine, antraip jie tikino, jog viską būtų pažymėję avarijos schemoje. Lygiai taip apie kelio ženklo nebuvimą kalba ir vietos gyventojai, teigiantys, kad jis atsirado vėliau.
Iškilus abejonių dėl pastarojo fakto, teismas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyrių, prašydamas pateikti duomenis apie Tilžės ir Skirsnemunės gatves bei nurodyti, kuri iš jų pagal horizontalų ar vertikalų žymėjimą yra laikoma pagrindine. Netrukus teismas sulaukė atsakymo, kad vis tik pagrindinė gatvė yra būtent Tilžės, tačiau nei teisėjui, nei kitiems proceso dalyviams, išskyrus ieškovą A.Rainį, nekilo klausimų, kada gi toji gatvė gavo pagrindinio kelio statusą.
Teisybės paieškos tęsiasi
A.Rainys susidūrė su dar vienu netikėtumu, kai, praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po patirtos avarijos, gavo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą. Jame buvo patenkintas anksčiau išdėstytas vairuotojo prašymas sušvelninti baudą ir pakeisti vairuotojo pažymėjimo atėmimą pinigine bauda.
„Nors mano prašymas ir patenkintas, tačiau visa tai padaryta jau po laiko, t.y. po penkių mėnesių, kai buvo atimtos teisės. Aš tuos penkis mėnesius savo lėšomis samdžiau vairuotoją, kad galėčiau ir toliau visavertiškai dirbti ir neprarasčiau darbo”, – kalbėjo kompiuterinių sistemų prižiūrėtoju dirbantis A.Rainys. Šiuo metu vairuotojas savo apeliacinį skundą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vyriškis prašo panaikinti pakeistą nuobaudą, mat jis jau iki jos paskyrimo buvo atlikęs ankstesniąją – penkis mėnesius išbuvo be teisių. Kitaip už vieną pažeidimą tektų dvi nuobaudos – teisių atėmimas ir bauda.
„Mano mašina avarijoje nukentėjo ne tiek smarkiai, kaip kito vairuotojo automobilis, tačiau bet kokiu atveju negaliu sutikti su tokia eismo įvykio baigtimi, nes tikrai nesijaučiu esąs kaltas. Kol kas viskas atrodo gan absurdiškai, bet esu įsitikinęs, kad bent jau apeliacinės instancijos teisme turėčiau surasti teisybę”, – apie savo dedamas pastangas kalbėjo vairuotojas.