Dauguma mano, kad dviračius vairuoja tie, kas neturi pinigų įsigyti automobilį. Tačiau kartais dviratis kainuoja brangiau nei padėvėtas automobilis, kuriuo važinėja dažnas klaipėdietis, teigia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Saulius Ružinskas.
Dviratis lygiavertis
Saulius Ružinskas, kaip ir dauguma vaikų, dviratį vairuoti pradėjo ankstyvoje vaikystėje. Nuo tada dviratis jam – mėgstamiausia transporto priemonė. Automobilį vairuoti vyriškis išmoko taip pat anksti, vos 12 metų, tačiau pastarasis nėra toks patrauklus.
Anot S. Ružinsko, Lietuvoje žema vairuotojų kultūra. Dažnas sėdintis prie automobilio vairo su dviratininkais elgiasi kaip su vargšais: stengiasi nustumti nuo kelio, aptaško, jei šlapia. Kai kurie, važiuodami iš paskos, nuolat signalizuoja. S. Ružinsko nuomone, taip elgiasi turbūt tie vairuotojai, kurie nelabai gerai išmano naujas kelių eismo taisykles. Senosiose buvo rašoma, kad dviratininkas turi laikytis ne didesniu kaip vieno metro atstumu nuo kelkraščio. Kuo arčiau kelkraščio, tuo dviračio vairuotojui pavojingiau.
Gali prispausti automobilis ar autobusas, taip pat kelio danga palei šaligatvius yra pati nelygiausia.
Netgi dviračių takuose dviratininkas negali važiuoti saugiai. Su daug sunkumų susiduriama dėl neteisingo trasų ženklinimo. Kai kur prie dviračių takų stovi ženklai, kad tai ir dviračių, ir pėsčiųjų takas. Tokioje situacijoje ir pėstysis, ir dviratininkas jaučiasi teisūs. Nors dviratininkui visada atrodo, kad pėstieji painiojasi po ratais.
Nesudėtinga priežiūra
Dviratis iš kitų transporto priemonių išsiskiria tuo, kad jo priežiūra nereikalauja daug išlaidų.
Daugiausiai pinigų išleidžiama perkant patį dviratį ir gerą spyną jam.
Ji gali kainuoti net iki 300 litų. Pigesnės spynos su trosu, tačiau jos nėra patikimos.
Geros spynos gaminamos iš grūdinto plieno, jas nuimti ilgapirščiams nėra lengva.
S. Ružinskas džiaugiasi, kad dviratį patogu laikyti po darbovietės langais, todėl kol kas nereikia pirkti brangios spynos.
Dviratis – ne automobilis, jam nereikia kuro, tačiau prieš žiemą gerai sutepti detales pageidautina.
Taip pat žiemą vairuojantys dviračius gali užsidėti žiemines padangas su spygliukais.
Viena tokia padanga kainuoja tiek, kiek pigiausia padanga automobiliui, – apie 100 litų.
Didžiausias pavojus dviratininkui – vagys. Pačiam S. Ružinskui jie Klaipėdoje yra pavogę tris dviračius. Labiausiai gaila buvo paties pirmojo dviračio „Turist”, kuris buvo paties rankomis surinktas.
Tačiau vagysčių grėsmė neatgraso nuo patrauklios transporto priemonės, o tik moko, kaip geriau ją apsaugoti.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas turi kelis dviračius. Anot jo, vienas, paprastesnės išvaizdos, yra skirtas važinėti kasdien mieste.
Idealus dviratis
Galima turėti ne tik svajonių automobilį, bet ir svajonių dviratį. S. Ružinskas teigia savojo idealo dar nesuradęs.
Tobulas dviratis turi būti kelioninis, kuo lengvesnis, tvirtas, su visais privalomais atributais – apšvietimu, bagažine.
Turbūt blogiausiais dviračiais, anot S. Ružinsko, galima laikyti tuos, kurie parduodami didžiuosiuose prekybos centruose. Tai metalo laužas su padangomis. Jie nepatikimi ir nelabai patogūs.