Storės valstybinių pensininkų piniginės

Įstatymo pataisą dėl valstybinių pensijų didinimo inicijavo jas gaunantys Seimo nariai

Politinių rietenų draskomam parlamentui pakako vienybės padidinti valstybines pensijas. Jas gaunantiems asmenims valstybė turės išleisti per šimtą milijonų litų.

Valstybinių pensijų įstatymo pataisa priimta be didelių diskusijų, beveik vienbalsiai: 76 buvo „už”, 1 – „prieš”, 2 susilaikė. Niekam net neužkliuvo, kad jos iniciatorius – valstybinę pensiją gaunantis konservatoriaus Antanas Napoleonas Stasiškis. Politikas nemano pasielgęs neetiškai, nes stengėsi ne dėl savęs, o dėl visų Lietuvai nusipelnusių žmonių.

Po pusmečio visų valstybines pensijas gaunančių žmonių piniginės pastorės nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų – tai priklausys nuo to, kelių bazių valstybinė pensija skiriama.

Etika neužkliuvo

Didinti pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų ir mokslininkų valstybines pensijas labiausiai ragino Seimo Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) frakcijos nariai Stasiškis ir taip pat valstybinės pensijos gavėjų sąraše esantis Povilas Jakučionis. Jų pastangomis atsirado keli atitinkamų pataisų projektai.

Seimas priėmė du svarbius pakeitimus. Pirmiausia padidino valstybinių pensijų bazę nuo 138 iki 172 litų. Todėl, pavyzdžiui,

pirmojo laipsnio valstybinė pensija kitąmet padidės nuo 552 iki 688 litų, antrojo – nuo 276 iki 344 litų. Taip pat padaugėjo asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijas – į sąrašą įtraukti tremtyje gimę arba tėvų netekę vaikai.

Stasiškis atmetė įtarimus, kad teikdamas pataisas rūpinosi savo gerove ir prasilenkė su etika. „Apie etiką galėtų pagalvoti tie, kurie mano tėvus ir mane išvežė į Sibirą, o paskui pasodino į lagerius”, – LŽ sakė jis.

Parlamentaras priminė, kad valstybinės antrojo laipsnio pensijos jis negauna, nors ji jam ir skirta. Mat įstatymai draudžia tokią pensiją mokėti asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų. Stasiškiui mokamas Seimo nario atlyginimas. Tačiau politikas gauna kitą valstybinę pensiją – nukentėjusiųjų asmenų. Minėta įstatymo pataisa turės įtakos ir jai didėti.

„Seime nemažai tokių žmonių įvairiose frakcijose. Tų, kurie buvo ištremti ar kitaip nukentėję, turbūt kokie keliolika”, – LŽ sakė Stasiškis.

Konservatorius tikino, kad Seime svarstant įstatymo pataisą nekilo diskusija dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, niekam neužkliuvo tai, kad pataisos iniciatoriai yra valstybinių pensijų gavėjų sąraše.

Ydinga sistema

Vienintelis valstybinių pensijų didinimo priešininkas – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Tačiau jis buvo priverstas pats teikti pataisas parlamentui, mat jo vadovaujamas komitetas minimalia balsų persvara joms pritarė.

LŽ kalbintas Sysas pabrėžė lenkiąs galvą prieš valstybines pensijas gaunančius žmones, bet jis įsitikinęs, kad konservatorių valdymo metais įsitvirtinusi „skriaudų kompensavimo” sistema yra iš principo ydinga. „Ar dešimt metų Gulage prilygsta pirmojo laipsnio valstybinei rezistento pensijai?” – retoriškai klausė Sysas.

Jis priminė, kad Vyčio kryžiaus ordino kavalierių reikalus neseniai aiškinęsis Konstitucinis Teismas pasisakė, jog materialinis atlyginimas už įvairias moralines skriaudas ar nuopelnus negalimas.

Stasiškis peikia kolegos argumentus ir laikosi nuomonės, kad nors taip atlyginti žalą būtina: „Anksčiau nukentėjusiųjų asmenų pensijos sudarė maždaug 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. Kompensacija buvo gana svari. Paskui labai sumenko – 138 litai sudaro mažiau negu trečdalį, todėl siekėme nors kiek atkurti”.

Socialinis teisingumas

Stasiškis ir Jakučionis siūlė, kad pataisos įsigaliotų jau nuo liepos 1-osios arba rugsėjo 1 dienos. Seimas šiems siūlymams nepritarė, juoba kad šių metų biudžete tam nenumatyta lėšų.

Nuo kitų metų vien dėl valstybinių pensijų bazės padidinimo biudžetui teks papildoma apie 110 mln. litų našta. „Tai finansiškai labai reikšmingas įstatymas. Visada siūliau geriau indeksuoti minimalias išmokas, nes valstybines pensijas gauna apie 110 tūkst. asmenų, o pensininkų yra daugiau nei milijonas. Vadinasi, mokesčių mokėtojų pinigais remiame tik nedidelę grupę”, – teigė Sysas.

Komiteto pirmininkas pabrėžė manąs, kad reikia visiems didinti būtent socialinio draudimo pensijas, nes esą tik tuomet nebūtų pažeistas socialinio teisingumo principas.

Beje, minėtos pataisos priimtos atsižvelgiant į praėjusių metų pradžioje nustatytą bazinį dydį. Sysas teigė neabejojantis, kad netrukus valstybines pensijas gaunantys asmenys prašys vėl jį didinti. „Čia nėra jokios logikos. Nesibaigianti pasaka”, – piktinosi komiteto pirmininkas.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo prarasto darbingumo ir kitų aplinkybių, mokslininkų – nuo daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.