Šiandien tegalima svarstyti, gerai ar blogai, kad laikinasis premjeras Zigmantas Balčytis netapo nuolatiniu Vyriausybės vadovu. Įsiamžinęs Šilutės rajono Švėkšnos miestelio bažnyčios šventoriuje, granito plokštėje, ir Žemaičių Naumiesčio bažnyčios varpe iškalta pavarde, buvęs kandidatas į premjerus minimas nepaprastai didelio masto ikiteisminio tyrimo bylose. Tikriau – jo sūnus, kuris gyveno su tėvu ir tik kilus grėsmei, kad bus duota sankcija kratai laikinojo premjero bute, jaunasis Balčytis skubiai išsikraustė.
Būtų galima spėlioti, ar, laikinajam finansų ministrui tapus premjeru, paskui jį nebūtų nutįsęs ne mažesnis skandalų šleifas nei įkandin ekspremjero Algirdo Mykolo Brazausko. Teliktų vertinti, kuris – „Draugystės” bei „Šešupės” ar Z.Balčyčio šeimos verslas skandalingesnis. Bet ekspremjeras A.M.Brazauskas neatsako už žmonos verslą, finansų ministras Z.Balčytis – už sūnaus. Tokia Socialdemokratų partijos tradicija. „Ekstra” grįžta prie šios temos, nes visuomenė iki šiol nieko konkretaus apie įtarimus dėl Z.Balčyčio sūnaus nesužinojo.
Tarnybų konkurencija
Ši viena didžiausių pastarojo meto baudžiamųjų bylų prasidėjo kasdieniškai. Prieš porą metų Lietuvos policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius į Kauną metė policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pajėgas. Kaune buvo pradėta didelė operacija čia klestinčioms mafijos gaujoms sunaikinti.
ONTT pareigūnams pavyko gauti operatyvinės informacijos apie vienos gaujos vadeivą Bronislavą Sirutį. Buvo įtariama, kad jis yra prisidėjęs prie vienos žmogžudystės Zarasų rajone ir plėšimo. Pareigūnams pradėjus tirti šiuos nusikaltimus buvo aptikti ir aferos skiriant Europos Sąjungos SAPARD lėšų Šilų paukštynui pėdsakai.
Policijai pradėjus tirti buvusio Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Vilčinsko ir jo pavaldinio Tomo Ulinausko veiklą, kilo įtarimų dėl jų ryšių su B.Siručio gauja. Bylą tiriantys pareigūnai tarpusavyje M.Vilčinską net vadino Kauno mafijos žmogumi, pasodintu į postą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.
Kilus įtarimų dėl B.Siručio gaujos ir M.Vilčinsko sąsajų, buvo įtraukti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Tačiau prasidėjus kompleksiniam tyrimui gaujos vadeiva B.Sirutis pasislėpė nuo teisėsaugos. Teisėsaugininkų operatyviniais duomenimis, B.Siručio jau nebėra tarp gyvųjų. Ar šis Kauno mafijos vadeivos pašalinimas susijęs su Europos Sąjungos (ES) lėšų grobstymu, teisėsaugininkai komentuoti kol kas nelinkę.
Tiek ONTT, tiek FNTT pradėjus intensyvų šių nusikaltimų tyrimą paaiškėjo, jog savo tyrimą lygiagrečiai atlieka ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Informaciją apie B.Siručio gaujos ir M.Vilčinsko bei T.Ulinausko nusikalstamą veiklą VSD iš savo agentų gavo beveik tuo pat metu kaip ir ONTT. Tačiau VSD tyrimas pastaruoju metu pasuko kita linkme. Saugumiečius domino Darbo partijos juodoji buhalterija. Surinktų duomenų pakako, kad Darbo partijos būstinėje būtų atliktos kratos. Be to, VSD pavyko įtikinti Darbo partijos buhalterę duoti nuoširdžius parodymus ir bendradarbiauti su teisėsauga. Įdomi aplinkybė: vos tik buhalterė pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, jai iš karto buvo parūpintas kitas advokatas. Jau dabar teisėsaugininkai puse lūpų kalba, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ES gali įvaryti šoką – tokio masto jos lėšų grobstymo dar nėra buvę.
Kadangi šia vis didėjančia baudžiamąja byla užsiima net keturios tarnybos – VSD, ONTT, FNTT ir Generalinė prokuratūra, kaip Lietuvoje jau tapo įprasta, tarp jų prasidėjo trintis. Nors byla ir viena, kiekviena tarnyba siekia savo tikslų.
Bene didžiausią spaudimą tenka atlaikyti Generalinei prokuratūrai. Politikai iš Seimo net pradėjo reikalauti, kad būtų paviešinti policijos ir saugumo padaryti garso įrašai. Be to, prokurorai net įtaria, kad savo žaidimą žaidžia VSD. Pastarosios tarnybos pagrindinis tikslas – kaip galima daugiau viešai sukompromituoti Darbo partiją. Manoma, jog būtent VSD išmetė į viešumą informaciją apie galimus Darbo partijos ir Rusijos specialiųjų tarnybų ryšius. Tačiau „Ekstros” kalbinti pareigūnai teigė, jog bent jau kol kas baudžiamojoje byloje tokių faktų nenustatyta ir šis epizodas tikrai nekeliaus į teismą.
Savo žaidimą pradėjo ir Policijos departamentas. Ilgą laiką tyrimas buvo atliekamas konspiracijos sąlygomis, baiminantis politikų spaudimo. Tačiau vos tik Policijos departamentui į rankas pateko šaukimas, adresuotas Z.Balčyčiui atvykti kaip liudininkui, iškart į viešumą nutekėjo informacija, jog į šią baudžiamąją bylą įpainiotas Z.Balčyčio sūnus Donatas. Tačiau kol kas jis nėra net apklaustas kaip liudininkas.
Desantas Ūkio ministerijoje
Per sūnų ir nusidriekė netikėtos socialdemokrato Z.Balčyčio sąsajos su byla dėl neskaidrios Darbo partijos finansinės veiklos, kai nedeklaruoti šimtai tūkstančių litų buvo metami rinkimų agitacijai, juodais pinigais buvo šelpiami ir remiami (o gal papirkinėjami?) Darbo partijos nariai. Pats finansų ministras iš tikrųjų yra be kaltės kaltas. Mat Z.Balčyčio sąsajos su Darbo partijos skandalu – Ūkio ministerijos įsteigtoje Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) dirbantis jo sūnus Donatas bei jo artimi ryšiai su teisėsaugos pareigūnų akiratin patekusiais asmenimis.
Z.Balčytis tikina, jog aukštuosius mokslus baigęs sūnus LVPA įsidarbino savarankiškai, laimėjęs konkursą. Jei šiandienis laikinasis susisiekimo ministras, anksčiau vadovavęs Ūko ministerijai Petras Čėsna nepaisytų partinio solidarumo ir disciplinos, greičiausiai pasakytų ką kita. Tiek tuomečio susisiekimo ministro Z.Balčyčio sūnus Donatas, tiek Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko jaunėlis Edvinas vienu metu į LVPA pateko ne šiaip, kaip žmonės iš gatvės, o turėdami tvirtą tėvų užnugarį. Projektų ES finansinei paramai gauti vertintoju dirbęs D.Balčytis karjeros agentūroje nepadarė ir prieš pat kylant skandalui dėl neskaidrios Darbo partijos veiklos savo noru paliko agentūrą. E.Kaminskas taip pat nepakilo karjeros laiptais ir prižiūri ES finansuojamus projektus.
Su „Ekstra” kalbėję agentūros darbuotojai spėja, jog greičiausiai tuometis ūkio ministras P.Čėsna ir bus juokais politikų sūneliams prilipdęs „parašiutininkų” sinonimą. Mat ministro aplinkos žmonės puikai žino, jog P.Čėsna protegavimų nemėgsta ir, jeigu gali, prašymų personalo klausimais nevykdo.
Uodega iš senos darbovietės
Kodėl Z.Balčyčio sūnus pateko į teisėsaugos akiratį? Pats politikas teigia pasitikįs atžala ir žinąs, jog prieš pat kylant skandalui agentūrą palikęs sūnus nėra nuklydęs iš doros kelio.
Nejaugi teisėsauga D.Balčyčiu susidomėjo vien kilus įtarimų, kad per agentūrą finansinę ES paramą gavę verslininkai turėjo mokėti „otkatą” Darbo partijai ir politiko sūnus galės tai patvirtinti? „Ekstros” šaltinių teigimu, šiandien teisėsaugos pareigūnų ketinimai kiek kitokie: pirminiai duomenys leidžia neatmesti versijos, kad D.Balčytis galėjo būti ne tik įtrauktas į „otkato” operacijas, bet ir pats sąmoningai siekti pasipelnyti.
Vienas pagrindinių motyvų taip įtarti – artima D.Balčyčio draugystė su buvusiu kolega Tomu Ulinausku. Šiandien T.Ulinauskas – kaltinamasis vadinamojoje Šilų paukštyno baudžiamojoje byloje, kai Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai bandė pasisavinti veik 200 tūkstančių litų iš ES SAPARD fondo. Šioje kriminalinėje istorijoje, teisėsaugos surinktais duomenimis, tuometis Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojas T.Ulinauskas buvo ne tik nusikaltėlių bendras, bet ir vienas pagrindinių asmenų, išrūpinusių tūkstantinę paramą. M.Vilčinskas ir T.Ulinauskas, perbėgę iš Nacionalinės mokėjimo agentūros į LVPA, paskui save persitempė juos sekančius teisėsaugos pareigūnus.
Tirdami LVPA ir Darbo partijos sąsajas, T.Ulinausko veiklą Ūkio ministerijai priklausančioje agentūroje, teisėsaugos pareigūnai pirmiausia atkreipė dėmesį į bendrą T.Ulinausko ir D.Balčyčio išvyką. „Ekstros” šaltinių duomenimis, tuomečiai LVPA darbuotojai kartu ilsėjosi Tunise.
Sieja su bendra firma
Dviejų agentūros darbuotojų bendras poilsis buvo atspirties taškas, pastūmęs teisėsaugos pareigūnus atidžiau pasidomėti D.Balčyčio persona. Pasirodo, prieš įsidarbindamas agentūroje, jis dirbo direktoriumi Vilniuje veikiančioje UAB „BTS Group”. Vilniaus gatvės viename butų registruota bendrovė Gedimino prospekte, Centrinio pašto patalpose, buvo įkūrusi apšvietimo ir interjero saloną-parduotuvę „Crystal Faktory”, prekiaujančią išskirtinai brangiomis prekėmis. „Ekstros” šaltinių teigimu, paieškos siūlas teisėsaugos pareigūnus nuo šios parduotuvės atvedė į kitą bendrovę, registruotą tuo pačiu adresu kaip ir „BTS Group”, – UAB „BPD grupė”. Kokia veikla verčiasi, 2004 metų liepą įkurta bendrovė viešai nedeklaruoja.
Darbo partijos finansinę veiklą tiriantys pareigūnai „Ekstrai” vengė pasakyti, koks ryšys gali būti tarp D.Balčyčio ir „BPD grupės”, kurios pavadinimas asocijuojasi su terminu „bendrojo programavimo dokumentas” – ES teisės aktu, kuriuo remiantis skirstoma ES finansinė parama. „Ekstros” šaltinių teigimu, teisėsaugos pareigūnai šiandien narplioja versiją, kad „BPD grupės” vieni steigėjų ir akcininkų – T.Ulinauskas ir D.Balčytis, o viešai veiklos nedeklaruojanti bendrovė skirta ES finansinę paramą gavusių verslininkų „otkatui”. Tik ne į Darbo partijos juodąją kasą, o galbūt į LVPA darbuotojų kišenes. Tokius įtarimus skatina faktas, kad bendrovė šių metų kovą dalyvavo viename viešųjų pirkimų konkurse, kuris buvo skelbtas privaloma tvarka vienai šalies bendrovių gavus ES finansinę paramą. Tų pačių šaltinių teigimu, projektas paramai gauti buvo teigiamai įvertintas LVPA. „Ekstros” šaltinių teigimu, finansinių srautų ir kai kurių operatyviniu būdu surinktų duomenų analizė leidžia daryti prielaidas, jog nesistengianti afišuotis UAB „BPD grupė” greičiausiai buvo pasirinkusi taktiką būti tarpininke tarp paramą gavusio verslininko ir jam darbus atliekančios, viešąjį konkursą laimėjusios bendrovės ir už šias paslaugas gauti tam tikrą nuo projekto priklausantį sėkmės mokestį.