Lietuvių žūtys jau ėmė šiurpinti ir Briuselį

Trys valdžios suteiktos poilsio dienos tapo pragaištingos ne vienai šeimai.

Per pastarąsias tris dienas mažiausiai dešimt žmonių pasiglemžė vandens telkiniai, dar poros dešimčių aukų pareikalavo įvykiai keliuose ir gatvėse.

Panaši juodoji statistika užfiksuota ir po praėjusių metų Joninių, kai irgi buvo švenčiama tris dienas.

„Faktas, jog Lietuvoje rizika numirti nuo nelaimingo atsitikimo – net penkis kartus didesnė nei Nyderlanduose, verčia rimtai susirūpinti, kaip užbėgti už akių tokiems įvykiams”, – dar prieš šį juodąjį savaitgalį pareiškė Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatos ir vartotojų apsaugos reikalus, Markosas Kyprianou.

Daugelis nežino, ką veikti

– Ar Lietuvos gyventojai jau yra pribrendę turėti tiek daug ne darbo dienų ir švęsti? – „Lietuvos ryto” korespondentė Dalia Gudavičiūtė vakar paklausė psichoterapeuto Olego Lapino.

– Mano manymu, bent du trečdaliai lietuvių nežino, ką veikti per šias dienas. Švęsti nemoka darboholikai ir alkoholikai. Tačiau labai dažnai šias dvi savybes turi vienas žmogus.

– Kai kurios Vakarų šalys turi ne trumpesnį švenčių kalendorių ir dėl to nekyla problemų. Kuo mes skiriamės nuo vakariečių?

– Į europinę kultūrą mes dar nespėjome integruotis, o su senąja kultūra turėjome atsisveikinti.

Pavyzdžiui, anksčiau buvo įprasta savaitę dirbti, savaitgalį vykti į sodą. Naujoji europinė kultūra pasiūlė bendruomenių veiklą, visuomeninius judėjimus, visuomenei naudingą darbą. Lietuvoje to dar nėra, mes esame tik pakeliui, todėl nežinome, ką veikti.

– Ar planuojant šiomis dienomis savo laiką turi reikšmės, pavyzdžiui, iš vaikystės atsinešti atlaidų švenčių atsiminimai?

– Tie, kurie yra iš kaimo, turi giminių kaime, palaiko su jais ryšius, – tikrai turi. Jie ir toliau važiuoja su vaikais, linksminasi.

Tačiau daugumai mieste užaugusių žmonių labai sunku būti būryje prie laužo, kur dainuojamos dainos ir šokamos polkutės.

Šiomis dienomis mačiau jau ne vieną inteligentiškai apsirengusį žmogų, kuris svirinėja gatvėmis arba vemia į upę.

– Kaip veikia žmogų tai, kai jis priverstas nieko neveikti kelias dienas ir nėra tam psichologiškai pasirengęs?

– Toks žmogus jaučia vidinį diskomfortą. Nežinant, ką veikti, kyla skandalai. Tai, kas susiję su neapibrėžtumu, nesaugumu, nežinojimu, išsilieja trankant duris, kimbant prie vaikų ar sutuoktinio, sugadinant išvyką.

Tai – dalis senų problemų, kurios per darbo dienas paslepiamos, o savaitgaliais išlenda, nes atsiranda laiko.

– Ką patartumėte prieš būsimąjį Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventimo maratoną, kad Lietuvoje būtų linksmiau?

– Nebijoti būti kitokiems. Jei žmogus įpratęs gerti ir rėkauti, jam reikėtų nebijoti negerti, nepasigerti, nesusipykti. O jeigu jis visą laiką suvaržytas ir bijojo išeiti iš namų, tomis dienomis galėtų nebijoti ir išgerti.

Jeigu apkūnus žmogus bijo bėgioti, nes mano, kad iš jo juoksis, – galima surizikuoti per tas dienas pabėgioti.

Padarykime sau šventę, kurios metu išdrįstume daryti tai, ką anksčiau stabdydavo baimė: „Ką apie mane pagalvos”.

Tie žmonės, kurie ir taip yra įpratę spjauti į kitų nuomonę, gali pagalvoti, ką apie jų elgesį pasakys kiti, – neišgerti tą savaitgalį, nepasigerti, nesusipykti, kaip visada būna.

Policininkams palinkėčiau tomis dienomis dirbti kūrybiškiau.

Pavyzdžiui, triukšmadarius gali padėti sutramdyti ir piniginės baudos už keiksmažodžius.

Išsiskiria autoavarijos

Mirštamumas nuo nelaimingų atsitikimų Europoje yra ketvirtojoje vietoje po sunkių ligų, o sužeistiesiems gydyti išleidžiama penktadalis sveikatos apsaugos lėšų.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje mirties atvejų nuo nelaimingų atsitikimų yra labai daug: apie šimtą šimtui tūkstančių gyventojų. Tuo tarpu ES vidurkis – 35 mirties atvejai, Nyderlanduose – 21. Į šiuos skaičius neįtrauktos savižudybės ir smurtiniai nusikaltimai.

Lietuva iš visų šalių išsiskiria nepaprastai dideliu mirštamumu eismo įvykiuose – 22 mirties atvejai šimtui tūkstančių gyventojų – triskart daugiau negu Vokietijoje, kur neribojamas greitis greitkeliuose.

Europos Komisija veiksmų plane siūlo kurti bendrą nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą, geriau aiškinti apie saugos priemones rengiant medikus, mokytojus, architektus ir gamybos vadybininkus.