Ramybės ir poilsio Palangoje ieškoję klaipėdiečiai Zita ir Vytautas Čepuliai sukandę dantis laukia, kada galės parduoti jiems priklausančią namo dalį.
Garbaus amžiaus pora jau pavargo nuo triukšmo, kurį kelia į kurortą linksmintis atvykę kitos namo dalies nuomininkai.
Išeities šioje situacijoje niekas negali pasiūlyti, nes kaimynams, norintiems verstis patalpų nuomos verslu, bendrasavininkių sutikimo nereikia. „Teks sukąsti dantis ir pakentėti iki rudens”, – pasiūlė specialistai.
Palanga – ne močiučių
Zita ir Vytautas į Palangą iš Klaipėdos persikraustė prieš dvejus metus.
„Jau esu pensininkas, o žmonai iki užtarnauto poilsio liko keleri metai. Norėjosi ramiai praleisti senatvę. Klaipėdoje visą laiką gyvenome penkiaaukštėse dėžutėse, tad labai norėjosi savo kampo”, – sakė V.Čepulis.
Jie ramioje Palangoje vietoje įsigijo namo dalį – dviaukščio pastato pirmąjį aukštą. Savo nuosavybę susitvarkė, atliko nepriekaištingą remontą.
„Nemažai pinigų sudėjome, nes tikrai tikėjome, kad čia prabėgs likusios mūsų dienos”, – teigė pašnekovas.
Jo žmona Zita juokavo, kad net keturiolikmetis vaikaitis pritarė sprendimui kraustytis į Palangą.
„Juk tai močiučių Palanga, sakydavo anūkas. Tačiau šis kurortas tikrai nėra ramybės ir poilsio vieta”, – ironizavo Z.Čepulienė.
Virš galvų – linksmybės
Čepuliai vos po poros Palangoje praleistų mėnesių įsitikino, kad ramybę jiems teks pamiršti.
Antrajame aukšte gyvenanti daugiau nei 70 metų sulaukusi močiutė vasarą nuomoja kambarius poilsiautojams.
Ji už parą išnuomotą lovą iš vasarotojų ima tik 15-20 litų. Todėl suprantama, kad tokiomis paslaugomis naudojasi ne itin pasiturintys žmonės. Dažniausiai – jaunimas.
„Triukšmas baigia išvesti iš kantrybės. Jaunuoliai iš barų grįžta po vidurnakčio ir linksmybes tęsia virš mūsų. Vasarą pamirštame, ką reiškia išsimiegoti. Į darbą tenka eiti užtinusiomis ir paraudusiomis akimis. Galbūt bendradarbiai galvoja, kad pati per naktis linksminuosi”, – karčiai šyptelėjo Z.Čepulienė.
Jos vyras, nors ir pensininkas, bet dirba pamaininį darbą. Dirbti tenka ir naktimis, todėl poilsis būtinas.
Žmogus – ne šuva
„Suprantu, jog poilsiautojams visiškai nesvarbu, kad kažkas kenčia nuo triukšmo. Jie išsinuomoja kambarį ir elgiasi kaip tik nori. Blogiausia, kad norint nuomoti savo butą ar namo dalį nereikia bendrasavininkių sutikimo”, – teigė Z.Čepulienė.
Verslo liudijimą, leidžiantį verstis patalpų nuoma, išduoda mokesčių inspekcija.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Karolina Kažukauskaitė patvirtino, jog išduodant verslo liudijimą verstis patalpų nuoma bendrasavininkių sutikimas nereikalingas.
„Tokia tvarka galioja jau daug metų. Kam ji dabar užkliuvo? Jau verčiau reikia kalbėti apie tai, kad Palangos politikai nusprendė pabranginti tokius verslo liudijimus. Pavyzdžiui, prieš porą metų norint nuomoti 50 kvadratinių metų ploto patalpas per mėnesį reikėjo mokėti 80 litų, o šiemet – net 250 litų”, – piktinosi visuomeninės Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas” pirmininkė Irena Švanienė.
V.Čepulis įsitikinęs, jog tokia tvarka pažeidžia žmogaus teises.
„Norint laikyti šunį, reikia apibėgti kaimynus ir susirinkti parašus, kad jie neprieštarauja. O priimti gyventi žmones, vadinasi, galima”, – teigė V.Čepulis.
Šiuo metu verslo liudijimai nuomoti patalpas yra išduoti 393 palangiškiams.
Skundžia, nes pavydi?
„Suprantu, jog virš mūsų gyvenanti močiutė nuomodama kambarius nori prisidurti prie pensijos. Tačiau ji neseniai šalia pasistatė kitą didelį pastatą. Į jį ir galėtų leisti poilsiautojus, o mums duoti ramybę”, – sakė Z.Čepulienė.
Šeima nebeišmano, kaip kovoti su nuolatiniu palydovu – nesibaigiančiu erzeliu.
„Kasnakt kviesti policiją? Bet pareigūnų ir taip mažai. Jie skundžiasi, kad neužtenka pajėgų kovoti su didesniais nusikaltimais”, – svarstė pašnekovai.
Išeities nepasiūlė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo bendrosios higienos gydytojas Rolandas Martinkus.
„Tai – įprasta problema. Ir ji pirmiausia kyla iš pavydo”, – tiesiai šviesiai rėžė specialistas.
Grįš į Klaipėdą
R.Martinkaus teigimu, nuo triukšmo kenčiantys žmonės turėtų kreiptis į savivaldybės sanitarijos ir higienos gydytoją.
Šis imtųsi tirti skundą.
„Tačiau tyrimui suteikti netrumpi terminai. Taip gali ir vasara pasibaigti”, – sakė R.Martinkus.
Jis neneigė, jog tokia situacija Palangoje – ne vienintelė. Ir ji yra be išeities.
„Remdamasis savo ilgamete darbo patirtimi, galiu pasakyti, kad belieka sukandus dantukus pakentėti. Juk maždaug rugpjūčio 25 dieną išvažiuoja visi poilsiautojai, ir vėl įsivyraus ramybė”, – patarė R.Martinkus.
Tačiau Čepuliai svarsto kitą galimybę.
Kitų metų balandį sueis treji metai, kaip jie įsigijo nuosavybę Palangoje. Tada be problemų jiems priklausančią dalį galės parduoti.
„Tariamą ramybę Palangoje tikriausiai vėl iškeisime į Klaipėdą”, – sakė Čepuliai.