Gal pavyko sukurti išskirtinį Jurgos pasaulį? To tikisi režisierius Algimantas Puipa, baigęs filmuoti „Raganą ir lietų”. Pagal tris rašytojos Jurgos Ivanauskaitės knygas („Placebas”, „Ragana ir lietus”, „Sapnų nublokšti”) sukurtas filmas, anot menininko, gali tapti geriausiu jo gyvenimo kūriniu.
Baigęs filmuoti „Raganą ir lietų” režisierius atšventė ir savo 55-metį, tad praėjusią savaitę jubiliato pasveikinti susirinko aktoriai, operatoriai, žurnalistai ir kiti režisierių pažįstantieji.
Laukia elfų
Šventiniame vakare buvo eksponuojama ir Puipos asambliažų paroda „Metamorfozės”. Menininko dailės darbai tėra piešimo aistros atspindys, išlikęs nuo vaikystės, o vertinamas jis vis dėlto norėtų būti kaip režisierius. Susirinkusiems kino mėgėjams buvo parodytos ištraukos iš mėgstamiausių Puipos režisuotų kūrinių. Vertindamas savo darbus režisierius prisipažino, kad kai kurie filmai atrodo nepasenę ir išlaikę dabartines jo gyvenimo nuostatas. „Amžinoji šviesa”, „Ir ten krantai smėlėti”, „Vilko dantų karoliai” – man niekada nebus gėda, kad sukūriau šiuos filmus”, – sakė Puipa.
Jubiliejinį vakarą vedė Kostas Smoriginas. Jam su gimtadienį švenčiančiu režisieriumi susitikti filmavimo aikštelėje teko labai dažnai. Aktorius yra vaidinęs daugiau nei pusėje Puipos filmų. Smoriginas, paklausęs filmų kūrėjo, kaip sukurti gerą kiną, išgirdo atsakymą, kad receptą žino kritikai – deja, jie filmų nekuria. Puipa sakė, kad visą gyvenimą dirbdamas laukia elfų, kad šie jo darbo vaisių paverstų auksu – idealiu filmu. Pasak jo, su žiūrovais geriau kalbėti vaizdais, o ne žodžiais.
Smoriginas papasakojo, kad darbas su Algimantu vienoje filmavimo aikštelėje yra nenuspėjamas, kadangi filmo scenos keičiamos filmavimo metu. „Filmą kuriu ne tik aš, kuria ir visa kūrybinė grupė. Jei scenarijus parašytas, tai reiškia, kad visi su juo jau susipažinę ir reikia daryti kažką kitaip”, – pasakojo jubiliatas.
Gimtadienio svečiams buvo pristatytas filmas apie filmą – „Pasaulis pagal Jurgą”. Juostoje – vaizdai iš „Raganos ir lietaus” kūrimo.
Kilo nesutarimų su rašytoja
Režisierius prisipažino, kad filmui siužetas iš Ivanauskaitės knygos pasirinktas atsitiktinai. Perskaitęs „Raganą ir lietų” jis mintyse ėmė žaisti su kūrinio siužetu, bandė įsivaizduoti, kaip herojės gyvenimą perkeltų į kino ekraną.
Puipa tiki, kad pagal gerą knygą gero filmo sukurti neįmanoma, tačiau pabandyti verta. „Manau, mano filmai nėra literatūros ekranizacijos, aš tik naudojuosi meno kūriniu kaip žemėlapiu savo autoriniam darbui”, – tikino menininkas.
Puipa pasakojo, kad atėjęs į rašytojos knygos pristatymą programėlėje pamatė Jurgos mintį – „Ką aš labiausiai norėčiau padaryti, tai režisuoti filmą”. Sutelkę jėgas menininkai parašė bendrą scenarijų. Ivanauskaitė režisieriui išsipasakojo, kad pirmieji jos kūriniai buvo parašyti kaip scenarijai, nes ji svajojo kada nors ekranizuoti savo darbus.
Scenarijaus versijų buvo parašyta net penkios. „Savo svajonėse buvom netgi nukeliavę į Volgos vienuolyną. Galvojome, kad ten filmuosime. Tačiau dėl finansinių sunkumų teko šios idėjos atsisakyti”, – pasakojo Puipa.
Režisierius teigė, kad Ivanauskaitei išvykus gydytis į Švediją jis parašė šeštą scenarijaus variantą. „Perskaičiusi mano variantą rašytoja labai įsiuto. Tačiau aš į jos reakciją visiškai nereagavau”, – sakė režisierius. „Raganos ir lietaus” autorė buvo pasipiktinusi, jog scenarijuje veikia ne jos sukurti herojai, girdėti svetimi dialogai. Ivanauskaitei grįžus į Lietuvą Puipa parodė medžiagą, paaiškino idėją. Kūrėjai vėl pasuko tuo pačiu keliu. „Dabar mes aktyviai bendradarbiaujame toliau”, – sakė režisierius.
Puipa sakė, kad jo filmai visuomet skiriasi nuo literatūros kūrinių, kuriais remiasi siužetas. Pasak režisieriaus, jis romanų neiškraipo, nesunaikina, tik pasuka kita linkme. Statydamas „Raganą ir lietų” Puipa perskaitė Ivanauskaitės romanus ir bandė sukurti scenarijų – „Jurgos pasaulį”, kuris jis būtų artimas ir pačiam režisieriui. Puipa pasakojo, kad filme pasirodys detalių ir iš kitų rašytojos romanų, visa tai ir sudaro savitą menininkės pasaulį.
Teatro aktorei kine buvo sunku
Vienas sunkiausių darbų buvo surasti pagrindinės herojės Vikos atlikėją. „Atrankoje dalyvavo labai daug įdomių aktorių, vienai jau buvau pasiruošęs atiduoti vaidmenį, bet Ivanauskaitė užsiminė apie Oskaro Koršunovo teatro aktorę Rasą Samuolytę. Neketinau jos kviestis, nes mergina buvo ką tik pagimdžiusi kūdikį. Maniau, kad jai nepavyks vaidinti filme. Iš mandagumo pakvietęs į atranką Rasą supratau, kad pagrindinis vaidmuo turi priklausyti jai”, – sakė režisierius.
Režisierius pasakojo, kad pirmas savaites kino aikštelėje dirbti prie teatro scenos pripratusiai aktorei buvo sunku. Pasak Puipos, reikėjo šiek tiek laiko, kol pagrindinio vaidmens atlikėja suprato, ko laukiama iš jos vaidybos. Teatro aktorei iš pradžių buvo sunku perprasti kino technikos dalykus – neužgožti partnerio, tiksliai atkartoti scenas. Tačiau patirtis leidžia visko išmokti.
Vilniaus vaizdai
Puipa pažadėjo, kad filme „Ragana ir lietus” bus drastiškų erotinių scenų, tačiau jos kitokios, nei įpratę matyti Lietuvos žiūrovai. „Erotika yra neatsiejama Ivanauskaitės kūrybos dalis, ir man teko galvoti, kaip tai atskleisti filme”, – sakė režisierius. Anot jo, kine dar nėra susiformavusios lietuviškos erotinės tradicijos, bet po šio filmo pagrindas jai jau bus padėtas.
Visi filmo kadrai filmuoti Vilniuje. Puipa pasidžiaugė, kad Vilniaus miesto savivaldybė leido nemokamai pasinaudoti sostinės gatvėmis ir apleistais pastatais, kuriuose buvo fiksuojamos filmo scenos. Be to, filmuota ir neveikiančioje Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Puipa vylėsi, kad filmas kino teatrų lankytojus pasieks jau žiemą, tačiau juokavo, kad Lietuvoje sumontuoti filmą gali užtrukti ir penkerius metus. Pasak režisieriaus, dabar viskas yra prodiuserių rankose.
Kurdamas filmą menininkas negalvojo, koks bus kūrinys – komercinis ar meninis. Režisierius teigė tikįsis, jog didelę dalį žiūrovų sudarys Ivanauskaitės knygų skaitytojai. Be to, rašytojos kūriniai savaime yra šiek tiek komerciniai. „Žinoma, galima numanyti, kad šis filmas nebus taip lankomas kaip „Dievų miškas”. Nemanau, kad mokytojai vestųsi mokinius pažiūrėti šios juostos”, – svarstė Puipa.
Kritikai – priešingoje barikadų pusėje
Režisierius prisipažino, kad pats nemaloniausias ir skaudžiausias kūrybinio darbo laikotarpis prasideda tada, kai pasirodo pirmi filmo vertinimai. „Deja, turiu prisipažinti, kad nesu iš tų režisierių, kurį kritikai myli. Mano pastarojo dešimtmečio darbai buvo smarkiai iškritikuoti, tad mūsų su kritikais keliai jau seniai išsiskyrė”, – sakė Puipa. Pasak režisieriaus, kuo jam filmas atrodo labiau pavykęs, tuo didesnės paniekos jis sulaukia iš filmų vertintojų. Tačiau režisieriui patinka kritikų paleistas terminas lietuvių kine – „puipizmas”. Taip apibūdinama savita ironija, nelaukti sprendimai, epizodai kino kūriniuose. Puipa tikino pats į savo kūrinius įdedąs ir autoironijos, ir tragizmo. „Mano režisuotuose filmuose sumaišomi visi žanrai, ir taip atsiranda „puipizmas”, – sako kūrėjas. Pasak jo, paprastai menininkai viliasi, jog geriausias asmeninis kūrinys dar nesukurtas, tačiau „Ragana ir lietus” gali būti toks filmas, kurio Puipa laukė visą savo kūrybinį gyvenimą.