Nors praėjusią savaitę pajūryje karščio netrūko, nemažai poilsiautojų nedrįso atsigaivinti jūroje.
Žmones baugino vandenį žalsva spalva nudažę dumbliai.
Nuo jų sutirštėjusi jūra kai kur primena košę.
Kai kas bando plaukti toliau nuo kranto, bet tik retam pavyksta pasiekti švarų vandenį.
Kai jūra būna ramesnė, klaipėdiečių pamėgtuose Melnragės, Girulių, Smiltynės pliažuose žalėsių juostos plotis siekia iki 50 metrų.
Daugiausia žalsvųjų dumblių vėjas ir bangos suneša seklesniuose Melnragės ir Girulių pakrantės ruožuose, kur maudosi vaikai.
Dumbliai skverbiasi į Palangos ir Neringos paplūdimius.
Iš padangės – nemalonūs vaizdai
Iš Kuršių marių per Klaipėdos jūrų uosto įplauką į jūrą plūstančių dumblių dryžių iš paplūdimių nepamatysi.
Pakrančių vaizdas geriausiai atsiveria iš paukščio skrydžio.
„Nemalonu iš oro stebėti nešvarioje jūroje besimaudančius žmones. Paplūdimių maudyklas užkloję žalėsiai primena fekalijas”, – „Lietuvos rytui” sakė savaitgalį parasparniu virš Melnragės ir Smiltynės paplūdimių praskridęs klaipėdietis oreivis Stanislovas Rezgevičius.
Dumblių aptrauktas maudyklas nufotografavęs oreivis stebėjosi jūros epidemiologijos ir higienos specialistais: „Jų pareiga – akylai stebėti jūros taršos lygį. Vaikydami iš paplūdimių nelegalius čeburekų pardavėjus, jie nepastebi įtartino švarumo jūros vandens”.
Specialistai teršalų nerado
Tuo tarpu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai tikino patikrinę iš Smiltynės, Melnragės, neįgaliųjų, Girulių, Danės upės paplūdimių paimtus vandens mėginius.
Jų išvados visur tos pačios – vanduo pagal cheminę ir mikrobinę taršą atitinka higienos normas.
Jokių nukrypimų nuo leistinų higienos ir sanitarijos normų visuomenės sveikatos sergėtojai nepastebėjo žalsvųjų dumblių vis labiau gožiamuose Palangos, Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės paplūdimiuose.
„Žmonės kiekvieną vasarą maudosi žalėsiais aptrauktoje jūroje ir nieko bloga jiems neatsitinka”, – „Lietuvos rytui” aiškino KVSC visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis.
Žalėsiai atslenka iš marių
Atšilus orams, žalsvieji ir melsvieji dumbliai teliūskuoja tiktai jūros paviršiuje, o apatinis vandens sluoksnis yra skaidrus.
Praėjusią vasarą jie irgi sparčiai dauginosi, buvo aptraukę didžiulius plotus netgi jūros viduryje.
R.Giedraičio teigimu, pietvakarių vėjas dumblius atgena nuo Kaliningrado srities pakrančių.
Tačiau S.Rezgevičiaus nuotraukose aiškiai matyti – žydinčio vandens juostos į Baltijos jūrą atslenka ir iš Kuršių marių.
Vidurvasarį žaliuojančios Kuršių marios virsta uodų perykla. Jose žmonėms maudytis jau seniai nerekomenduojama.
Kas bus toliau, niekas neprognozuoja. Pernai bangos Melnragės pakrantėse buvo suplakusios net 70 centimetrų storumo žalsvųjų dumblių sluoksnį.
Paplūdimio maudyklų prižiūrėtojai sunerimo tik tuomet, kai pūvančios organinės medžiagos ėmė skleisti šleikštų kvapą.
„Komunalininkai norėjo jas išpumpuoti asenizacijos mašinomis. Kai jie atvyko į paplūdimį, vėjo kryptis pasikeitė – visi dumbliai išsisklaidė ir buvo nublokšti gilyn į jūrą”, – prisiminė R.Giedraitis.
Gali sukelti kai kurių ligų
Paplūdimių lankytojams palikta galimybė patiems apsispręsti, kur maudytis – gličiais žalėsiais aptrauktose Kuršių mariose, Baltijos jūroje ar baseinuose, kurių Lietuvos pajūrio kurortuose yra vos keli.
R.Giedraitis teigia, kad žalsvieji dumbliai, kaip ir paplūdimiuose kartais pasirodančios medūzos, didesnio pavojaus sveikatai nekelia: „Kas nors nemalonaus gal ir įvyktų, jeigu žmonės juos graibytų saujomis ir valgytų. Tačiau tokių drąsuolių man dar neteko matyti”.
Bet odos ligų specialistai teigia, kad maudynės dumblinoje jūroje gali pakenkti alergiškiems žmonėms, mažamečiams vaikams.
Su jūros vandeniu patekę į kvėpavimo takus dumbliai ūmiomis plaučių ligomis sergantiems žmonėms gali sužadinti astmos, bronchito priepuolius.
Spartų dumblių dauginimąsi aplinkosaugininkai susieja su vidaus vandenų tarša. Į Nemuną išleisti pramoniniai teršalai per Kuršių marias srūva į Baltiją.
Pagrindiniai vandenų teršėjai – biologinio valymo įrenginių neturintys Sovetsko bei Nemano (Kaliningrado sritis) miestai.
Šalia vėliavų – seni duomenys
Vakarų Europos šalių kurortuose lankytojams nuolat pateikiami visi duomenys apie paplūdimius.
Matomose vietose pastatytose skelbimų lentose kasdien nurodoma ne tik oro, vandens temperatūra, jūros bangavimo stiprumas, bet ir vandens taršos lygis.
Lietuvos kurortuose duomenys apie maudyklų vandens taršą masinio žmonių susitelkimo vietose plačiau neskelbiami.
Net tuomet, kai į pajūrį plūsta minios poilsiautojų, vandens tyrimai atliekami tik priešokiais.
Nidos, Palangos, Klaipėdos paplūdimiuose plevėsuoja mėlynosios vėliavos – ženklas poilsiautojams, kad tenykštės jūros maudyklos yra ekologiškai saugios, įrengtos pagal visus ES reikalavimus.
Mėlynoji vėliava iškelta ir centriniame Melnragės paplūdimyje.
Prie šiukšlių konteinerių pastatytas stendas, kuriame pagal ES reglamentą kasdien turi būti nurodomi maudyklos vandens taršos tyrimo duomenys.
Vakar Melnragės paplūdimį aplankę „Lietuvos ryto” žurnalistai savo akimis įsitikino, jog šiame stende užfiksuoti kelių savaičių senumo vandens švaros tyrimų duomenys.