Tikisi pinigų prie Būtingės

Kai Lenkijos kompanija „PKN Orlean” nupirko „Mažeikių naftos” akcijas, liko neatsakytas klausimas, ar Lietuvai atiteks laivų, kurie atplaukia prie Būtingės naftos terminalo plūduro, rinkliavos.

Kol kas tas klausimas oficialiai nekomentuojamas, nes sutartis dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo yra apkaišiota tylėjimo įsipareigojimais.

Pagal ankstesnes sutartis su JAV kompanija „Williams International”, o po to Rusijos kompanija „Jukos” valstybės rinkliavos iš laivų, kurie atplaukdavo prie Būtingės naftos terminalo plūduro, nebuvo imamos.

Praktika, kai iš laivų, kurie atplaukia į vienos ar kitos šalies teritorinius vandenis komerciniais tikslais, neimamos rinkliavos, neturi analogų pasaulyje.

Lietuva politiniais sumetimais JAV kompanijai „Williams International” buvo pritaikiusi ir daugiau įvairių sveiku protu nesuprantamų nuolaidų. Pavyzdžiui, be „Mažeikių naftos” savininko sutikimo Lietuva negalėjo vystyti Šventosios uosto ir statyti kokio nors hidrotechninio įrenginio pajūryje nuo Latvijos sienos iki Palangos. „Mažeikių naftai” buvo numatyta reikalavimo teisė paskirti ją Šventosios uosto valdytoja, jei toks uostas būtų pradėtas atstatyti.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad tokio reikalavimo, kuris buvo numatytas 1999 metų Investicijų sutartyje, „Mažeikių naftos” bendrovė atsisakė raštu dar 2004 metais, kai bendrovę jau valdė „Jukos”. A.Vaitkus mano, kad toks raštas buvo svarbus Susisiekimo ir Ūkio ministerijų derybininkų pasiekimas.

A.Vaitkus negalėjo pasakyti, kokie 1999 metų sutartyje numatyti įsipareigojimai, susiję su laivyba prie Būtingės naftos terminalo plūduro, liko pakeistoje sutartyje. Jis teigė, kad Susisiekimo ministerija prašė atsakingų institucijų atkreipti dėmesį į tai, kad prie plūduro atplaukiantys laivai turėtų mokėti valstybės numatytas uosto rinkliavas.

Atviras klausimas lieka ir tai, ar tanklaivius prie Būtingės naftos terminalo galės vesti Lietuvos locmanai. Pradėjus eksploatuoti Būtingės naftos terminalą, buvo atsisakyta Klaipėdos uosto locmanų paslaugų. Neoficialiai teigta, kad jiems trūksta kompetencijos. A.Vaitkus sakė, kad šiandien atsakingai galįs pareikšti, jog buvo padaryta klaida. Klaipėdos uosto locmanai sugeba saugiai sudėtingame uosto kanale įvesti ir išvesti bei apsukti „Panamax” tipo laivus, didžiausius kruizinius lainerius. Tai esąs akivaizdus jų aukščiausios kompetencijos įrodymas.

Ar pasikeitus „Mažeikių naftos” savininkams dirbs Klaipėdos uosto locmanai prie Būtingės plūduro, anot A.Vaitkaus, yra derybų klausimas.

Savininko pasikeitimas „Mažeikių naftos” bendrovėje Klaipėdos uostui turėtų būti naudingas. Neoficialiai užsiminta, kad svarstoma galimybė iš Mažeikių į Klaipėdą tiesti vamzdyną. Juo į „Klaipėdos naftą” būtų pumpuojama ir į laivus kraunama „Mažeikių naftos” produkcija. Taip „Mažeikių nafta” būtų „pririšta” prie Klaipėdos uosto. Nors ir dabar sąryšis tarp „Mažeikių naftos” ir „Klaipėdos naftos”, kuri taiko lengvatinius krovos tarifus, yra pakankamai didelis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.