„Klausiate, ar politinė padėtis sugriovė atostogų planus? Žinoma, jokių abejonių”, – prisipažino dienraščio L.T. kalbinti parlamentarai. Viešai kikendami Seimo posėdžių salėje, kai buvo sprendžiama, ar artimas ekspremjero Algirdo Brazausko bendražygis Z.Balčytis sės į premjero kėdę, seimūnai prisijuokė – sesija greičiausiai bus pratęsta iki liepos 20 d.
Jeigu atsiras kitas kandidatas į ministro pirmininko postą, Seimo nariai iki liepos pabaigos gali nespėti apsvarstyti Vyriausybės programos ir jai pritarti. Tada jų darbas būtų pratęstas iki rugpjūčio.
Jeigu ir antras kandidatas netenkintų daugumos Seimo narių, jiems tektų dirbti visą vasarą. Tačiau jei Seimo narių dauguma ar prezidentas pasiūlytų rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, seimūnai galėtų skirstytis jau liepos 6 d.
Tuomet jie turėtų du mėnesius atostogų iki eilinės sesijos, kuri prasidėtų rugsėjo 10 d. Pirmalaikiams rinkimams pasirengti jie galėtų per tris mėnesius nuo jų paskelbimo dienos – tokį terminą numato Konstitucija.
Visiška netvarka
Nors Seimo narių atostogos ne kartą yra atsidūrusios visuomenės akiratyje ir vertusios juos raudonuoti, iki šiol neaišku, ar jie turi teisę atostogauti kaip eiliniai piliečiai.
„Nors ir buvo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kuris nurodė įteisinti Seimo narių atostogas ar įstatyme, ar parlamento statute, vis tiek liko netvarka”, – piktinosi parlamentaras Algimantas Salamakinas.
Pasak jo, Seimo statutas buvo pataisytas. „Taisėm, taisėm. Tai dabar tokia tvarka – kai baigiasi sesija, Seimo nariai gali laisvai pasirinkti, ką daryti”, – pasakojo jis.
„Nors neaišku, ar atostogos įteisintos, pinigai mokami visą laiką, nenutrūkstamai”, – juokėsi A.Salamakinas. Nesvarbu, ar tuomet, kai nėra Seimo sesijos, parlamentaras ilsisi prie Viduržemio jūros, ar dirba savo sodyboje, ar toliau savo kabinete gilinasi į įstatymus, jis gauna atlyginimą. Tokį patį kaip visada.
Tik skirtingai nuo eilinių mirtingųjų, jie nevadinami „atostoginiais”.