Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12
birželio 30 d., penktadienį, 16 val. įvyks šiuolaikinio Kubos meno projekto „Širdies plakimas” („Latido de corazon”) atidarymas.
Parodoje pateikiama trumpa 00 kartos (Geneneración 00, – kaip neseniai juos ėmė vadinti meno kritikai) kubiečių menininkų kūrybos apžvalga. Šie menininkai yra gimę aštuntojo ir devintojo XX amžiaus dešimtmečių sandūroje. Vaikystę jie praleido sovietinės kultūros persunktoje aplinkoje, paauglystę – ekonominės krizės apimtoje šalyje, regėdami, kaip griūna Utopija ir nyksta anksčiau puoselėtos vertybės.
Aštuoni parodos „Širdies plakimas” autoriai atsako į pagrindinį šiuolaikiniam Kubos menui iškilusį klausimą: kuo baigėsi kova dėl Utopijos? Matyt, atsakymas vienas – susvetimėjimu.
Šios parodos objektas – laiko tėkme grįstas bei į ritmą orientuotas menas, egzistenciniai judesį fiksuojantys darbai. Parodos pavadinimas „Širdies plakimas” sufleruoja, kad eksponuojami kūriniai kviečia mus įprastą ir monotonišką laiko tėkmę paversti į šią akimirką.
Laiko tėkmę atspindintis menas yra subtilus, jis atskleidžia šios akimirkos stebuklą, primena apie esamojo laiko matmenį. Kad toks menas rastųsi, reikalingas išorinis laikas; išorinis laikas – ekstazė – taip pat reikalingas tam, kad mes galėtume suvokti vidinį laiką.
Jurijaus Santanos Garsijos instaliaciją Stebuklingoji Maura (Yuri Santana Garcķa, Marravillosa Maura) sudaro tradicine technika ant įvairių kasdienių objektų nutapyti portretai – tokiu būdu jie įkūnija kasdienybę.
Instaliacijoje Oro pilys Duvieras del Dagas Fernadezas (Duvier del Dago Fernįdez, Castillos en el aire) demonstruoja iš medvilnės gijų pagamintą automobilį. Tai yra natūralaus dydžio Alfa Romeo modelis, primenantis kompiuteriu sukurtą kontūrinį vaizdą – virtualų prototipą, nuo kuriuo iki tikro automobilio yra tik vienas žingsnis.
Diana Fonseka Kvinones instaliacijoje Dėlionės (Diana Fonseca Quińones, Pasatiempos) įsidygsniuoja sau į delną savo troškimų objektus. Viskas vyksta tyliai, beveik netyčiomis, tačiau žiūrovai aštriai pajunta kiekvieną dygsnį ir kiekvienas dygsnis priverčia mūsų širdis plakti greičiau.
Joelio Hugo Diazo Vazkeso videoinstaliacijoje Triukšmas (Ruido, Yoel Hugo Dķazas Vįzquez) devyni vaikinai ir merginos dainuoja repą, jie skęsta vienas kito balsuose, mes matome juos gestikuliuojančius, nesuprantame tariamų žodžių, tačiau jaučiame jų nepaprastai kritišką energiją, revoliucinį protestą, būdingą kiekvienam jaunuoliui kiekvienoje pasaulio šalyje.
Visi parodoje pristatantys savo kūrinius menininkai kalba apie universalius dalykus, būties sąlygas ir baimes. Jų darbai išgryninti iki pačios esmės ir yra visiškai nedekoratyvūs. Nerimas ir izoliacijos pojūtis kyla tada, kai prieš akis nėra regimos ateities ir kai visa būtis susitraukia iki grynos egzistencijos. Tai yra mirties šiame pasaulyje baimė. Menininkas turi palikti šią tikrovę ir ieškoti gilesnių tiesų.
Terminą Naujasis Kubos menas (Nuevo Arte Cubano) sukūrė Gerardo Mosquera – juo apibūdino procesą, kuris prasidėjo po novatoriškos parodos 1981 m sausį, kurioje dalyvavo menininkai, gimę septintajame XX a. dešimtmetyje ir išsiugdę kritinį požiūrį į meną, ieškantys naujų išraiškos priemonių, eksperimentuojantys ir per meną bandantys sukelti socialines permainas.
1989-ieji buvo lūžio metai. Žlungant komunistinei sistemai SSSR ir Rytų Europoje, Kubą taip pat ištiko krizė, prasidėjo vadinamasis ypatingasis taikos laiko periodas. Vienas jo padarinių buvo įtampos tarp politikos ir meno padidėjimas: buvo pradėtos cenzūruoti parodos, kai kuriuos darbus valdžia uždraudė. Kubos menininkai „nuėjo per toli” ir ėmė kelti socialinę bei politinę grėsmę.
Esant tokiai varganai kultūrinei panoramai, Kubos menininkai turėjo iš naujo nubrėžti savo veiklos strategiją. 1992 metais ėmė atsigauti skulptūros menas, René Francisco iš Aukštesniojo meno instituto Tapybos fakulteto drauge su kitais meno srities profesoriais inicijavo plačią diskusiją apie meno vietą naujomis socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis. Naujasis Kubos menas persvarstęs savo susiformavusią tradiciją ir oficialiai įžengęs į pasaulinę meno rinką įgavo kitą veidą.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu dailės, architektūros ir dizaino muziejumi (Oslas, Norvegija) ir Fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija).
Paroda veiks: 2006 06 30-2006 08 28