Lietuviai išsiskiria tarp kitų naujųjų ES narių gyventojų kaip labiausiai linkę migruoti
Jauni, gerą išsilavinimą turintys lietuviai 4 kartus labiau linkę išvykti į turtingesnę Europos šalį nei kitų naujųjų ES narių gyventojai. Labiausiai juos vilioja geresnės darbo sąlygos ir didesnis uždarbis. Tai atskleidė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktas darbo jėgos migracijos tyrimas.
Protų nutekėjimas yra rimtas iššūkis skurdesnių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionalinėms darbo rinkoms. Specialistų importas iš jų naudingas turtingoms ES šalims, kuriose trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu darbuotojų užsieniui kalve tapusioje Lietuvoje darbdaviams vis sunkiau surasti reikiamų specialistų.
Turi pliusų ir minusų
Europos Komisija 2006 metus paskelbė Europos darbuotojų mobilumo metais. Taip siekiama skatinti darbo jėgos geografinį mobilumą tarp regionų ir valstybių bei jos gebėjimą prisitaikyti, konkuruoti. Europos Komisija akcentuoja, kad tai ES gyventojams atveria naujas karjeros galimybes, geresnes pajamų perspektyvas.
„Pagrindinis mobilumo politikos tikslas yra ne protų „nudrenavimas” iš skurdesniųjų į turtingąsias valstybes, bet Europos gyventojų supratimo ugdymas, informacijos apie darbo kitoje šalyje pranašumus, galimybes, darbuotojų teises, jiems teikiamą paramą skleidimas”, – tikina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktorius Jorma Karpinenas.
Jis pripažįsta, kad tokia migracijos politika turi ir pliusų, ir minusų. Viena vertus, geografinis darbuotojų mobilumas Europos ekonomikai suteikia galimybę kai kuriose šalyse ir sektoriuose pašalinti įgūdžių spragas ir nedarbą.
Tačiau dėl išsilavinusių specialistų migracijos į šalis, kuriose jų nepakanka, atsiranda kai kurių specialybių darbuotojų trūkumas valstybėse, iš kurių darbo jėga nuteka.
Neseniai Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktas darbo jėgos mobilumo tyrimas atskleidė iššūkius, kurie laukia šioje srityje, socialines – demografines migrantų charakteristikas, priežastis, skatinančias žmones migruoti, sulaikančias nuo šio žingsnio turinčius tokių ketinimų gyventojus.
Taip pat išryškėjo tendencijos, kaip ateityje jauni gerą išsilavinimą įgiję žmonės iš naujųjų 8 ES narių migruos į ES senbuves, kur link kryps migracijos srautai tarp 15 ES šalių.
Atsidūrė lyderio pozicijose
„Mums rūpėjo išsiaiškinti, ar darbo jėgos mobilumas ES per didelis, ar per mažas, kokių subalansuotų sprendimų reikėtų šioje srityje. Taip pat norėjome sužinoti, kokius ketinimus gyventojai iš buvusių komunistinių šalių narių turi per artimiausius šešerius metus išvykti į kitas ES šalis”, – komentuoja J.Karpinenas.
Tyrimas aprodė, kad 8 naujos ES narės pasidalija į dvi ryškias grupes. Vienoje pusėje lieka Čekija, Vengrija, Slovakija bei Slovėnija, iš kurių gyventojų tik 1 – 2 proc. turi ketinimų migruoti į kitą ES šalį, o kitoje atsiduria Lietuva, Latvija bei Estija ir Lenkija, kuriose net 7 – 9 proc. gyventojų galvoja apie migraciją.
Šioje šalių grupėje neabejotinas lyderė – Lietuva. Tikimybė, kad į kitą ES šalį narę išvažiuos gerą išsilavinimą turintys 25 – 34 metų amžiaus lietuviai, yra 4 kartus didesnė, nei galimybė, kad savo šalį paliks tokį patį išsilavinimą turintys tos pačios amžiaus grupės čekai, vengrai, slovėnai ir slovakai.
Nuo Lietuvos tik šiek tiek atsilieka jauni išsilavinę vyrai ir moterys iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Šiose keturiose šalyse nuo 2001 metų gyventojų, turinčių rimtų ketinimų migruoti, skaičius sparčiai augo. Lietuvoje jis padidėjo nuo 2,5 iki 8,5 proc., o tik galvojančių apie galimybę migruoti – nuo 1,3 iki 2,9 – 4,2 proc.
Tyrimą atlikę fondo darbuotojai Hubertas Kriegeris ir Enrikė Fernandesas mano, kad šie skaičiai yra visiškai realūs, nes atitinka ekonominės migracijos tendencijas – iš Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Švediją plūsta didieji migrantų srautai. Tarp senųjų ES narių pagal darbo jėgos mobilumą pirmauja Danija, Suomija bei Švedija ir Airija.
Socialinė migranto charakteristika
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad ketinimą migruoti bene stipriausiai nulemia išsilavinimas ir amžius. Net dar tarp tebestudijuojančių asmenų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos yra nemažai rimtai galvojančiųjų apie migraciją ateityje. Beveik 1 iš 10 asmenų, įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą ir beveik 1 iš 5 studijuojančiųjų savo ateitį sieja su kita ES šalimi.
Įdomūs rezultatai išryškėjo, panagrinėjus rimtų ketinimų migruoti turinčių gyventojų amžių. Keturiose aukšto darbo jėgos mobilumo šalyse vyresni nei 54 metų amžiaus žmonės beveik iš viso neketina migruoti, tuo tarpu iš šios ES senbuvių grupės tokių planų turi nemažai žmonių nuo 55 iki 64 metų amžiaus.
Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos gyventojų ketinimai migruoti aukščiausią lygį pasiekia tarp sulaukusiųjų 35-erių metų, o vėliau kreivė staigiai krinta. Ryškiausi skirtumai tarp aukščiausiojo mobilumo naujųjų ir senųjų narių, kurių gyventojai savo ateitį sieja su kita šalimi, išryškėja 25 – 34 metų amžiaus grupėje.
Vienas iš 5 šio amžiaus lenkų, lietuvių, latvių ir estų galvoja apie migraciją į kitą šalį, tuo tarpu Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Airijoje šio amžiaus žmonių migruoti turi mažiausiai planų. Šį skirtumą fondo atstovai H.Kriegeris ir E.Fernandesas sieja su labai skirtingomis senosiose ir naujosiose ES narėse įsidarbinimo ir karjeros galimybėmis šio amžiaus gyventojams.
Didžiausia dalis pokomunistinių šalių gyventojų, geresnio ir sotesnio gyvenimo viziją visiškai atvirai siejančių su darbu kitoje šalyje, yra 15 – 34 metų amžiaus. „Toks smegenų ir jaunimo drenažas šioms keturioms šalims kelia rimtą iššūkį”, – daro išvadą tyrimo autoriai.
Lemia ekonominiai faktoriai
Panagrinėjus, kokios pagrindinės priežastys veja ES naujokių gyventojus laimės ieškoti į kitas šalis, paaiškėjo, kad tai didesnės šeimos pajamos (tai lemia 59 proc. gyventojų pasirinkimą) ir geresnės darbo sąlygos (57 proc. žmonių). Kur kas mažesnę migrantų dalį vilioja ir geresnės gyvenimo sąlygos, geresnė sveikatos apsaugos, švietimo sistema.
Tuo tarpu labiausiai nusiteikusiems migruoti ES senbuviams už atlyginimą ir darbo sąlygas, kurie atsiduria antroje vietoje, svarbesni yra kiti privalumai: pažinti naują aplinką, žmones, susirasti draugų, tyrinėti, išmokti kitą kalbą. Ketvirtadalis apklaustųjų patikino, jog išvykti į kitą šalį juos paskatintų… geresnis oras. Ši aplinkybė migrantams iš pokomunistinių šalių beveik visai neturi reikšmės.
Tik nedidelė dalis planuojančių migruoti tai daro dėl geresnių socialinių garantijų. Toks apklausos rezultatas duoda labai aiškų atsakymą į tam tikruose 15 ankstesnių ES šalių sluoksniuose sklandančią nuomonę, kad migraciją iš naujųjų narių pirmiausiai skatina noras pasinaudoti socialinėmis išmokomis bei garantijomis ir visuomeninėmis paslaugomis, įsitikinęs T.Karpinenas.
Labiausiai nuo migracijos aukšto mobilumo naujųjų narių šalių gyventojus atgraso baimė atsidurti toli nuo draugų ir šeimos bei prarasti su jais kontaktus, jų paramą. Kita priežastis – prastesnės gyvenimo sąlygos ir socialinės paramos praradimas. Dalies šių šalių gyventojų apsisprendimą neemigruoti lemia tai, kad reikės išmokti naują kalbą.
Ryšių su artimaisiais, draugais praradimas lemia ir ES senbuvių pasirinkimą pasilikti savoje šalyje, dėl šios priežasties išvykti iš gimtosios šalies nenori ir žemo mobilumo naujųjų šalių narių gyventojai. Taip pat šių šalių grupių gyventojai baiminasi, kad suprastės jų gyvenimo sąlygos, sveikatos priežiūros paslaugos.
Būtina gerinti darbo sąlygas
Kvalifikuotos darbo jėgos artimiausioje ateityje labiausiai trūks tokioms šalims kaip Jungtinė Karalystė (ypač pietinei jos daliai), Danija, Švedija, Nyderlandai, pietinė Vokietija, Vakarų Austrija, Ispanijos Katalonijos regionas ir centrinė Portugalija. Jos iš didėjančio darbo jėgos mobilumo turės daugiausiai naudos.
„Darbo jėgos mobilumas – ir naujos galimybės, ir iššūkis. Tačiau kur kas didesnis iššūkis laukia šalių, prarandančių jaunus, išsilavinusius žmones, kurie yra daugiausiai žadanti populiacijos dalis. Dėl protų nutekėjimo Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ekonomikai gali kilti rimtų problemų”, – prognozuoja Fondo vadovas.
Paklaustas, ko turėtų imtis šių šalių valdžios institucijos, T.Karpinenas siūlo kuo daugiau dėmesio skirti gyventojų, kurie savo ateitį sieja su gyvenimu ir darbu kitoje šalyje, informavimui apie ten laukiančias darbo, gyvenimo sąlygas, galimybes, padėti jas realiai įvertinti. Ir, žinoma, Baltijos šalyse būtina didinti algas, gerinti darbo sąlygas, nes šis argumentas bene labiausiai nulemia pasirinkimą migruoti.
Ypač tuo susirūpinti turėtų Lietuva. „Atrodo, lietuviai yra labiausiai migruojanti tauta ES”, – juokiasi J.Karpinenas. Jis pripažįsta, kad Lietuvai tai nemažas praradimas, tačiau migracija turi ir teigiamų pusių: lietuviai specialistai išvykę dirbti į kitą ES šalį tobulėja profesinėje srityje, įgyja naujų žinių ir įgūdžių, o paskui juos sugrįžę panaudoja gimtinėje.