Apie dramatiškus įvykius visuomenė nepakankamai informuojama
Vakar Kaune buvo paminėtos 1941 metų Birželio sukilimo 65-osios metinės. Istorinių įvykių dalyviai guodėsi, kad apie jų žygdarbį visuomenė nėra pakankamai informuojama.
Minėjimo dalyviai padėjo gėlių prie paminklo sukilėliams Ramybės parke, Juozo Urbšio mokykloje išklausė daktaro Mindaugo Bloznelio pranešimą apie pasipriešinimą sovietams.
Sukilimo sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas sakė, kad dar gyvi sukilėliai rūpinasi atminimo išsaugojimu, paminklų ir atminimo lentų statymu. „Tačiau visuomenė nėra pakankamai informuojama apie sukilimą, todėl patys leidžiame knygas apie tuos įvykius”, – sakė jis.
Anot A.Žaldoko, sukilime iš viso dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių, o dabar yra likę gyvi tik apie 100 sukilėlių, kurių jauniausiam – 81 metai. „Lietuviai sukilo prieš rusus, nes nuo pat okupacijos pradžios įsiviešpatavo trėmimai, teroras. Iš pradžių prasidėjo tylus pasipriešinimas, o paskui lietuviai paėmė ir ginklus”, – pasakojo jis.
Sukilimo dalyvė Valerija Bičkauskienė apgailestavo, kad jos likimo draugai vis pavadinami žydšaudžiais. „Mes kovojome už tuos, kuriuos ištrėmė, saugojome šalies turtą”, – sakė moteris.
Sukilimas vyko birželio 22-28 dienomis. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 metų birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Anot istorikų, šiuo sukilimu buvo paneigti bolševikų tvirtinimai, kad Lietuva pati norėjo tapti SSRS nare. Laikinoji vyriausybė, veikusi pusantro mėnesio, 1941 m. rugpjūčio 5 dieną nacių buvo priversta nutraukti savo veiklą.