Didėsiančios pajamos suteikia galimybę taupyti

Neplanuodamos išlaidų kai kurios šeimos rizikuoja išleisti dar daugiau pinigų nei paprastai

Finansų ekspertai gyventojams pataria pasinaudoti proga ir, nuo liepos 1-osios sumažėjus mokesčių naštai, padidėjusią atlyginimo dalį skirti santaupoms arba investuoti. Kadangi daugumos darbuotojų pajamos padidės vos keliasdešimčia litų, šie pinigai gali išslysti net nepastebėti.

Kaupti rezervą

Gyventojų pajamų mokesčiui sumažėjus nuo 33 iki 27 proc., kas mėnesį darbuotojų kišenėse papildomai turėtų atsirasti apie 85 mln. litų, nors dauguma dirbančiųjų „į rankas” tegaus apie 50-70 litų daugiau.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad šie pinigai gali būti tiesiog išleisti, tačiau galėtų padidinti šeimų finansinį turtą.

„Yra didelė tikimybė, kad maždaug 6 procentus padidėjusių pajamų daugiausia gyventojų skirs vartojimui, tačiau šios lėšos didesnės įtakos gyvenimo kokybei neturės. Tuo tarpu jas skyrus investavimui ar taupymui, ypač ilgesnį laiką, šie pinigai galėtų reikšmingai padidinti šeimos finansinį turtą”, – teigė Julita Varanauskienė.

Uždirbantieji mažesnį atlyginimą santykinai turėtų gauti daugiau pajamų ne tik dėl mažesnio pajamų mokesčio, bet ir dėl bendro darbo užmokesčio lygio augimo, daugiausia dėl didinamos minimalios algos.

Tačiau rudeniop dėl pabrangusių dujų ir degalų šių šeimų vartojimo išlaidos gali padidėti daugiau negu bendras infliacijos lygis. Todėl tiems, kurių darbo užmokestis nedidelis, rekomenduojama iš padidėjusių pajamų padidinti atsargai laikomas santaupas, vadinamąjį pinigų rezervą. Šiam rezervui rekomenduojama rinktis terminuotuosius banko indėlius.

J.Varanauskienės nuomone, tinkamiausia valiuta šioms santaupoms dabar, kai euro įvedimas atidėtas, yra litai. Palanku rinktis neilgus terminus, kadangi ateityje tikimasi ir palūkanų normų didėjimo.

Rizika išleisti daugiau

Tiems darbuotojams, kurie gauna vidutines ir didesnes pajamas, pajamų mokesčio sumažinimas turės nevienareikšmę įtaką. Vidutinį atlyginimą gaunančio asmens pajamos gali padidėti maždaug 70 Lt – palyginti nedidele suma, kuri gali išslysti nepastebėta.

„Tai lyg ir valstybės dovanojami pinigai, todėl gali kilti pagunda paišlaidauti ir ta proga išleisti ne tik tuos 70 Lt, bet ir dar daugiau. Neplanuodamos kai kurios šeimos rizikuoja išleisti dar daugiau pinigų nei paprastai”, – tvirtino ekspertė.

Anot jos, taupančiuosius sudrausminti ir užtikrinti geresnį rezultatą gali pasirinktos automatinės operacijos – periodinis pervedimas ar tiesioginis debetas.

„Nedideles sumas patartina investuoti į ilgalaikio investavimo priemones – tinkamai jas pasirinkus, tai apsimoka. Taip pat verta rinktis priemones, kurioms valstybė taiko mokesčių lengvatas – trečios pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimą”, – pataria J.Varanauskienė.

Kad taupyti mažomis sumomis apsimoka, rodo antros pakopos pensijų fondų rezultatai. Pastaruoju metu jie yra stabiliausiai auganti ilgalaikio turto kaupimo grupė. Nors čia buvo pervedama vos 3,5 proc. darbo užmokesčio, šiuose fonduose jau sukaupta beveik pusė milijardo litų.

Infliacija mažina vertę

SEB Vilniaus banko duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį šalies namų ūkio finansinis turtas išaugo dešimtadaliu, t.y. apie 2 mlrd. litų. Per 70 proc. visų santaupų gyventojai laiko indėliuose iki pareikalavimo arba terminuotuose indėliuose.

Tačiau įvertinus infliaciją, terminuotų indėlių sąskaitose laikomų pinigų vertė sumažėjo apie 0,5 proc.

„Realiai gyventojų laikomos santaupos nesumažėjo, tačiau jų vertė krito dėl to, kad terminuotų indėlių palūkanos buvo mažesnės už infliaciją”, – aiškino J.Varanauskienė.

Finansų ekspertų teigimu, Kauno regiono gyventojų taupymo įpročiai modernėja. SEB Vilniaus banko Vidurio regiono valdytojas Kauno filialo direktorius Arūnas Zdanavičius patvirtino, kad vis daugiau kauniečių renkasi alternatyvaus taupymo būdus ir pageidauja pinigus investuoti, o ne laikyti terminuotuose indėliuose.

Tiesa, Kauno regiono gyventojai vidutiniškai uždirba mažiau nei dirbantieji Vilniuje ar uostamiestyje. Kauno regione vidutinis darbo užmokestis siekia 1200 litų, Klaipėdos regione – 1300 litų, Vilniaus regione – 1500 litų.

Nors gyventojų turtas didėja, tačiau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, lietuvių santaupos yra labai kuklios. Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai turi sutaupęs apie 1800 eurų, tuo tarpu kitose Senojo žemyno valstybėse santaupos siekia 30-40 tūkst. eurų.