Ekspertai palankiai vertina išaugusį dėmesį investicinio gyvybės draudimo produktams
Nors Lietuva dar negali pasigirti solidžiomis investavimo kultūros tradicijomis ir gyventojų žiniomis šioje srityje, pastaruoju metu fiksuojami pokyčiai kelia ūpą. Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu „TNS gallup” atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų finansinė elgsena bei investavimo įpročiai” parodė, kad šalyje nuolat mažėja namų ūkių, kuriems nelieka pinigų po būtinųjų išlaidų, bei kartu daugėja tokių, kurie turi galimybę sutaupyti arba investuoti. Nors kol kas žmonės pirmenybę teikia santaupų laikymui namuose (29 proc. ) arba indėliams banke (46 proc.) – t.y. asmeninius finansus tvarko neefektyviai, visgi kai kurios tendencijos vadinamos „sveikintinomis”.
Prognozės pildosi
Minėtas tyrimas patvirtino, jog įvykiai rutuliojasi pagal prieš porą metų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” atliktos apklausos išvadose numatytą scenarijų. Tuomet per 42 proc. Lietuvos gyventojų tvirtino, jog apsidraudę investiciniu gyvybės draudimu jaustųsi saugiau. Jei tuo metu investicinio gyvybės draudimo sutartis buvo sudaręs tik kas 80-tas Lietuvos gyventojas (kiek daugiau nei 1,25 proc.), artimiausioje ateityje šį taupymo būdą ketino rinktis per 13 proc. gyventojų.
„Sampo gyvybės draudimas” generalinio direktoriaus Ryčio Ambrazevičiaus teigimu, tuometinės prognozės, jog investicinio gyvybės draudimo rinka turėtų ūgtelėti beveik dešimteriopai, pamažu pildosi. Lietuvoje išties pastebimas investavimo bumas. Praėjusių metų pabaigoje buvo sudaryta 237 tūkst. šios rūšies draudimo sutarčių.
„Tiksliai pasakyti, kiek žmonių turi investicinio gyvybės draudimo sutartis, sunku, nes daugeliu atvejų vienu polisu naudojasi keletas asmenų. Galima spėti, kad ramesnę ateitį užtikrinti padedančius finansinius instrumentus naudoja maždaug kas 14-tas Lietuvos gyventojas”, – sakė R.Ambrazevičiaus.
VPK duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius investicinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu 2005 metų periodu, išaugo 64 proc. ir pasiekė 51,7 proc. viso gyvybės draudimo įmokų portfelio. Šie metai – pirmieji Lietuvos rinkoje, kai investicinio draudimo įmokos sudaro daugiau nei pusę bendro gyvybės draudimo įmokų portfelio (2002-aisiais šis santykis siekė 19,6 proc. ir sudarė 27,2 mln. litų, pernai – 44,6 proc. arba 128,9 mln. Lt).
Neišmanymo rizika
Tuo tarpu sparčiai augant investicinio gyvybės draudimo rinkai, Draudimo priežiūros komisija (DPK) šį reiškinį jau vadina nerimą keliančiu ženklu. Nuogąstaujama, kad mažą investavimo patirtį turintys gyventojai neįvertina galimos investavimo rizikos – draudėjai turi būti pasirengę prisiimti ir galimus nuostolius. DPK teigimu, Europos senbuvėse šią draudimo paslaugą renkasi tik apie 15 proc. draudėjų, nes pelningas investavimas reikalauja iš gyventojų gilesnių ekonominių žinių bei investavimo taisyklių išmanymo.
„Investicinio gyvybės draudimo rinka Lietuvoje auga, todėl reikia objektyviai vertinti su tuo susijusias rizikas. Gyvybės draudimo bendrovės turi išsamiai informuoti vartotojus, kad jie patys prisiima visą investavimo riziką – tiek galimą pelną, tiek nuostolius. Galima teigti, kad Lietuvos vartotojų išprusimas tik auga, nes pats investicinis gyvybės draudimas mūsų šalyje pradėtas siūlyti tik 1999 metais, neseniai atsirado ir investiciniai fondai, antros pakopos pensijų fondai. Atsiradus didelei pasiūlai, gyventojai staiga susidomėjo investiciniu gyvybės draudimu ir puolė juo draustis. Tai tampa tam tikra problema, nes dalis draudėjų neturi investavimo patirties, neretai draudžiasi nepamatuotai. Gyvybės draudimo bendrovės turi išsamiau informuoti vartotojus, jog jie turi būti pasirengę prisiimti ir galimus nuostolius”, – tvirtina DPK narė Irmina Judickaitė.
Patys gyvybės draudimo rinkos dalyviai, klausiami, kur slypi rizika, patikino, kad tinkamai pasirinkus ir protingai valdant investicines draudimo kryptis, kaupiamų lėšų nuvertėjimo rizika ilgalaikiu periodu yra minimali, tačiau kai kurie atvejai iš tiesų kelia nerimą. Jų teigimu, kai kurie klientai visiškai ignoruoja rekomendacijas, kaip derėtų išskaidyti investavimo riziką, susijusią su kapitalo rinkų svyravimais, ir visus pinigus nukreipia į didžiausią grąžą žadančias, bet drauge ir didžiausiais praradimais gresiančias akcijų rinkas.
„Galima sakyti, Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais „atranda” investicijas į investicinius fondus, pensijų fondus, gerokai aktyviau renkasi ir investicinį gyvybės draudimą. Pastarojo populiarumas susijęs ir su valstybės taikoma mokesčių lengvata. Labai gerai, kad ši lengvata taikoma tik ilgesnėms kaip 10 metų draudimo sutartims – esant tokiam ilgalaikiam investavimo periodui, net ir gana rizikingą investicinę kryptį pasirinkę gyventojai rizikuoja pakankamai nedaug. Tačiau kai kurie žmonės sąmoningai renkasi riziką tikėdamiesi uždirbti maksimaliai daug. Tai šiek tiek primena lošimą kazino – sėkmės atveju pasaulis atrodo tobulas, o praradus pinigus – žiaurus ir neteisingas. Visgi tenka pripažinti, kad investavimo kultūra Lietuvoje kol kas menkai išvystyta. Dažnai investavimas suprantamas labai primityviai, kaip pinigų patikėjimas kam nors ir susigrąžinimas po kurio laiko. Kur, kada ir kodėl investuoti išmano ar bent jau domisi vienetai. Netgi sutartis sudarę klientai paprastai labai retai kada pasidomi savo investicijomis dažniau nei kartą per metus”, – pastebėjo „Sampo” grupės turto valdymo bendrovės „Sampo Baltic Asset Management” filialo generalinis direktorius Darius Kuzmickas.
Metų smagratis
R.Ambrazevičius atkreipė dėmesį, kad pastarųjų 100 metų visų išsivysčiusių rinkų stebėjimai liudija, jog investavimas ilgu periodu yra pelningas, o investuojant vidutinė metinė grąža buvo apčiuopiamai didesnė nei laikant indėlius bankuose.
„Žinoma, ekonomikos visais laikai svyravo, tačiau skausmingų recesijų, kai nuosmukis tęsdavosi 3- 5 metus, per praėjusį šimtmetį buvo tik dvi”, – sakė R.Ambrazevičius.
Finansų ekspertai pripažino, kad tam tikri vertybinių popierių rinkų svyravimai bei ūkio pakilimai – smukimai bus neišvengiami ir ateityje, tačiau investuojama ilgam, galutinis rezultatas visuomet būna teigiamas.
Pasak „Sampo gyvybės draudimo” vadovo, 10-20 metų yra pakankamas laikotarpis tam, kad trumpalaikiai kapitalo rinkų svyravimai neturėtų didelės įtakos stabiliam kapitalo prieaugiui.
„Žinoma, jei draudėjai rinktųsi rizikingiausias investicijas (pvz., nestabilios ekonomikos rinkų bendrovių akcijas), jų investuojamo turto svyravimai gali būti itin dideli. Tačiau draudėjai turi itin didelį pasirinkimą – pradedant nuo Vyriausybės vertybinių popierių (VVP), kurių augimas garantuotas, tačiau gana nedidelis, ir baigiant profesionalių investicijų valdytojų parengtais saugaus investavimo paketais”, – aiškino R.Ambrazevičius.
Šiuo metu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių valdomo investicijų portfelio didžiąją dalį išties sudaro investicijos į VVP, tačiau jų lyginamasis svoris portfelyje nuolat mažėja. Atitinkamai auga investicijos į įmonių obligacijas bei investicinius fondus (tiesa, pastarųjų svoris bendrame portfelyje dar nesiekia nė 20 procentų).
„Tai, jog investicinių fondų dalis bendrame portfelyje nuosekliai auga, išties rodo, kad draudėjai aktyviau renkasi rizikingesnes, tikėtino didesnio pelningumo investavimo kryptis. Taip ir rekomenduojama elgtis draudimo periodo pradžioje. Tuo tarpu draudimo periodui einant į pabaigą, reikėtų sukauptą kapitalą pervesti į stabilias, saugias, tegu ir mažesnį prieaugį generuojančias investavimo kryptis. Tai – klasikinis ilgalaikio investavimo būdas, nuosekliai mažinant riziką ir investavimo periodo pabaigoje apsisaugant nuo didesnių svyravimų”, – dėstė R.Ambrazevičius.
Ekspertai patikino, jog plėsdami investavimo krypčių sąrašą draudikai kuria specialius produktus, kurie netgi investavimo patirties ir ypatingų ekonominių žinių neturintiems klientams leidžia be didesnės rizikos kaupti kapitalą. Kai kurios draudimo kompanijos siūlo investicinio gyvybės draudimo programas, kurios išvaduoja žmones nuo rūpesčių, kuriuo momentu ir kaip keisti investavimo kryptį, pavyzdžiui, iš aukštesnės rizikos akcijų fondo į saugų obligacijų fondą. Tokie produktai parankūs ir įmonėms, kurios paprastai negali skirti daug laiko ir pastangų darbuotojų pensijų programoms valdyti: kiekvienam darbuotojui pagal tam tikrą formulę parenkama atitinkamos trukmės investicinė kryptis, ir išėjęs į pensiją žmogus gauna sukauptą kapitalą.
Lojalumo katalizatorius
Beje, vienos didžiausių šalyje draudimo brokerių įmonių „Balto Link” pardavimų direktorius Alius Lepeška pastebėjo, kad investicinis gyvybės draudimas pamažu tampa svarbiu darbdavių instrumentu „pririšant” specialistus.
„Jei prieš porą metų verslo įmonės sudarė viso labo 10 proc. klientų, tai dabar vaizdas radikaliai pasikeitė – apie 90 proc. besidominčiųjų investicinio gyvybės draudimo sąlygomis yra darbdaviai.
Įmonės, apdrausdamos darbuotojus gyvybės draudimu, dažniausiai stengiasi sukaupti pinigų ateičiai ir išsaugoti darbuotojus įmonėje. Po to, kai geriems specialistams nuperkami tarnybiniai automobiliai, abonentai į sporto klubus ir panašūs dalykai, šiuo draudimu galima labai efektyviai apsiginti nuo konkurentų bandymų persivilioti kitų firmų darbuotojus už keliais šimtais litų didesnį atlyginimą. Esama socialinio draudimo sistema garantuoja, jog išėjęs į pensiją žmogus gaus apie 30 proc. buvusio atlyginimo. Besinaudojantieji vadinamosios antrosios pakopos pensijų reformos pasiūlymais – dar apie 10 proc. didesnes senatvės pajamas. Faktas, jog net konservatyviai investuojant į gyvybės draudimo bendrovių siūlomus fondus pensiją galima padidinti dar per 10 proc., daugeliui daro įspūdį”, – pastebėjo A.Lepeška.
Jo teigimu, dabar dažniausiai bendrovės vadovai daro sprendimą dėl visų darbuotojų kaupiamų pinigų investavimo krypčių ir prisiima tokio sprendimo riziką. Todėl darbuotojus draudžiančios įmonės daugeliu atvejų vadovaujasi filosofija „geriau žvirblis rankose” ir renkasi saugesnes investavimo kryptis.