Paaugliai mieliau plauna automobilius, nei skina braškes

Nors vasarą darbdaviai siūlo daugiau papildomų darbo vietų, įsidarbinti nepilnamečiams sekasi nelengvai

Per vasaros atostogas ne visiems moksleiviams patinka dykinėti be užsiėmimo: daugelis jų nori padirbėti. Įsidarbinti paaugliai bando visais įmanomais būdais, tačiau dažniausiai jiems į talką ateina Darbo biržos Jaunimo darbo centras, į kurį kasdien kreipiasi po šimtą ir daugiau paauglių. Darbo vasarą ieško ir penkiolikamečiai ar net trylikamečiai, tačiau darbdaviai jų paslaugų dažniausiai atsisako.

Sutartys su darbdaviais – pavasarį

Kauno „Santaros” gimnazijos dešimtokai Justinas Kasiulis ir Vytautas Kaleinikas į Darbo biržą (DB)užsuko tik šiomis dienomis. „Įdomu būtų padirbėti. Čia ryžomės ateiti tik pasibaigus mokslo metams, nes, kol vyko pamokos, nebuvo kada apie tai galvoti”, – sakė žurnalistų pakalbinti vaikinai. Prisipažinę, kad dykinėti per atostogas nenori, šešiolikamečiai teigė svajojantys bent kiek užsidirbti: Justinas už gautus pinigus nusipirktų mobilųjį telefoną, o Vytautas – grotuvą.

Tėvai, pasakojo paaugliai, pritaria jų norui įsidarbinti, bet pasiūlė darbą susirasti patiems. DB Jaunimo darbo centre, kaip ir daugelis lankytojų, jie buvo pakviesti nemokamai pasinaudoti savarankiškos darbo paieškos terminalais (tokių kompiuterizuotų vietų – 6), naršyti internete (įrengtos 5 darbo vietos), ieškoti informacijos apie laisvas darbo vietas stenduose, spaudoje. Justinas ir Vytautas centre perskaitė keliolika skelbimų, bylojančių, kad į darbą priimami automobilių plovėjai, pagalbiniai darbininkai prekybos centruose, lauko kavinių padavėjai, apželdinimo įmonių darbininkai ir pan. Vaikinukai užsirašė po kelis telefonus ir ketino skambinti darbdaviams.

DB Jaunimo darbo centro vadovė Laima Mincienė paauglius kvietė dažniau lankytis Jaunimo darbo centre ir paminėjo, kad daugiausia darbdaviai ieško dirbti norinčių moksleivių pavasarį. Gegužės mėnesį buvo ir pats didžiausias paauglių antplūdis: jų kasdien į Jaunimo darbo centrą ateidavo maždaug po du šimtus. Dabar jų čia apsilanko mažiau.

Dirbti nori ir trylikametės

„Atsižvelgdami į moksleivių pageidavimus padirbėti, jiems surengėme informacinių renginių ciklą „Dirbantis moksleivis”, – sako L.Mincienė. Paaugliai kviečiami dalyvauti darbo mugėse, per kurias susitinka su darbdaviais, susitaria dėl konkretaus darbo. Moksleivius taip pat informuojame apie darbo paieškos būdus, situaciją rinkoje ir konsultuojame individualiai”. Šiemet moksleiviams siūloma dirbti lauko prekybos darbuotojais, pagalbiniais darbininkais prekybos centruose, vaisių ir daržovių rūšiuotojais. Priimti ar ne paauglį dirbti sprendžia patys darbdaviai. Tarpininkaujant Jaunimo darbo centrui, jo vadovų teigimu, kasmet įdarbinama maždaug pusė paauglių.

Prie kompiuterio sėdėjusi ir internete naršiusi „Saulės” gimnazijos vienuoliktokė Vida teigė ieškanti kokio nors nesunkaus darbo: ji galėtų dirbti padavėja, aukle, gal talkinti tvarkant želdinius. „Mums irgi atsibodo sėdėti namuose. Niekur nesirengiame važiuoti, labai norim bent kiek užsidirbti”, – sakė Palemono vidurinės mokyklos septintokės Eglė Mačiulytė ir Dovilė Simonaitytė. Jos – tik trylikametės, tad galėtų dirbti tik nesunkius darbus – pavyzdžiui, skinti braškes, nešioti laikraščius. Sulaukusios tokio konsultantų pasiūlymo mergaitės apsidžiaugė. Tačiau norinčiųjų dirbti tokį darbą yra labai daug, todėl centro darbuotojai neslėpė: darbo vietos gali būti jau užimtos. Labiau pasisekė tiems, kurie darbo paieškas pradėjo anksčiau.

S.Daukanto vidurinės mokyklos aštuntokas Saulius Adomaitis į biržą užėjo su mama. „Vaikas nenori sėdėti namuose. Jei kokį lengvą darbelį gautų, galėtų pabandyti užsidirbti”, – sakė moksleivio mama.

Reikalingas tėvų bei mokyklos sutikimas

Darbo biržos darbuotojai pripažino, kad darbdaviai daugiausia nori įdarbinti ne jaunesnius kaip 16 metų mokinius. Penkiolikamečiams ar dar jaunesniems tenka Jaunimo darbo centro slenksčius minti ir darbdavius telefonais atakuoti gerokai dažniau. L.Mincienės teigimu, moksleiviams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti daržuose, rinkti vaistažoles, atlikti lengvus pagalbinius, pašto pasiuntinio darbus, gatvių stenduose klijuoti reklamas ir afišas ir pan. Ne mokslo metu tokie moksleiviai gali dirbti 7 valandas per dieną ir 35 – per savaitę.

„Vaikai privalo atnešti ir mokyklos, kurioje mokosi, bei vieno tėvų raštišką sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą”, – komentavo Jaunimo darbo centro vadovė. 16-18 metų moksleiviai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.

Kauno rajono ūkininkas Lorenas Mišeikis per atostogas moksleivius kviečia dirbti jau trečią vasarą. Šiemet jo uogynuose paaugliai galės skinti braškes, avietes, sodinti daigus. „Norinčiųjų dirbti šiuos darbus buvo arti trijų šimtų, tačiau galėjau priimti tik šimtą, – sako ūkininkas. – Paaugliai pradės dirbti netrukus, kai sunoks pirmosios uogos”. Ūkininko teigimu, galimybe užsidirbti paaugliai džiaugiasi, tačiau L.Mišeikis galėtų suteikti paaugliams ir kitokių paslaugų – pavyzdžiui, nuvežti į ekskursiją, koncertą, surengti sporto varžybas. Visa tai jis darė pernai, kai buvo laimėjęs viešųjų darbų programos konkursą.

„Šiemet Kauno rajono savivaldybė net neleido jame dalyvauti, o Kauno savivaldybė mano parengtą projektą atmetė. Argumentai, neva ūkis yra ne mieste, o rajone, manęs neįtikino. Juk jame dirba daugiausia kauniečiai moksleiviai”, – sakė L.Mišeikis.

Viešuosius darbus dirbs 400 moksleivių

„Reikalingi automobilių plovėjai”, – tokiu DB Jaunimo darbo centre kabančiu skelbimu susidomi daugelis paauglių. „Jau priėmėme kelis vaikinus. Išsirinkome pažįstamų rekomenduotus, daugiau mums nereikia”, – prisipažįsta Petrašiūnuose esančios automobilių plovyklos darbuotoju prisistatęs Antanas.

Vienos kavinės, kviečiančios moksleives nuo 16 metų dirbti indų plovėjomis, atstovė neslepia: „Šešiolikmečių jau nebenorime, priimsime tik aštuoniolikmetes. Mat labai didelis darbo krūvis, kelios paauglės bandė dirbti, bet neištvėrė. Gaila buvo mergaičių”. Penkiolikamečio Karolio – darbštaus ir augaloto vaikinuko – mama buvo nuvedusi sūnų į spaustuvę, statybos bendrovę, kitas įstaigas. Darbo mama savo sūnui kol kas neranda, o skinti braškes paaugliui neįdomu.

Firmos, kviečiančios paauglius dirbti pagalbinius darbus, atstovė irgi nedvejodama atsako:”Taip mums reikia talkininkų, bet ne jaunesnių kaip aštuoniolikos metų”.

Geriau pasisekė tiems moksleiviams, kurie nuo liepos 4 dienos mokyklose, užmokyklinėse įstaigose dirba pagal viešųjų darbų programą. Tokių laimingųjų, norinčių remontuoti mokyklas, tvarkyti jų aplinką, bus 400. Svarbiausias reikalavimas – kad jie irgi būtų ne jaunesni kaip 16-os metų. Pasak Darbo biržos užimtumo rėmimo programų konsultantės Ritos Lazauskienės, paauglius šiems darbams atrinko pačios mokyklos, iš viso mieste dirbs 58 tokie būriai. Savivaldybė ir Darbo birža moksleivių viešiesiems darbams skyrė 362,055 tūkst. litų. Kai kurios mokyklos negalėjo patenkinti visų norinčiųjų padirbėti poreikių, o kai kurios įstaigos, pavyzdžiui, „Atžalyno” vaikų globos namai, jiems skirto vietų limito kol kas neišnaudojo.