Rotušės aikštėje daugėja bendruomeninių iniciatyvų dėl šios seniausios miesto erdvės ateities
Sukruto Rotušės aikštės gyventojai. Pastaruoju metu aktyviausiai aptarinėjamos Senamiesčio erdvės ateitimi susirūpino ir čia įsikūrusių įstaigų atstovai. Jie dominavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus iniciatyva ketvirtadienį surengtoje popietėje „Rotušės aikštės kaimynai svečiuose pas Maironį”.
Pasiūlė rinktis vis kitame pastate
„Visi esame įsikūrę seniausioje Kauno vietoje. Kasdien vieni pas kitus vaikštome su įvairiausiais reikalais, tačiau visų kaimynų gerai nepažįstame. Šio, pirmojo, susitikimo tikslas – ne narstyti Rotušės aikštės istorijos peripetijas ir diskutuoti apie šios erdvės ateitį, o tiesiog susipažinti, kad praeidami galėtume pasisveikinti, persimesti vienu kitu žodžiu”, – kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Nuo asmeninės pažinties prasidėjęs bendravimas, direktorės nuomone, ateityje gali virsti bendrais darbais aikštės labui.
Prisistačius visiems „kaimynų popietės” svečiams, paaiškėjo, kad daugiausiai susirinko Rotušės aikštėje esančių įstaigų darbuotojai. „Anksčiau čia buvo daugiau gyventojų”, – buvo priversta konstatuoti A.Ruseckaitė. Ji pasiūlė „kaimynų susitikimus” rengti kaskart vis kitame Rotušės aikštės name. Tad, atrodo, su aikštėje esančių įstaigų veikla palaipsniui susipažins tik aplinkinių kontorų darbuotojai.
Popietėje, vykusioje Maironio namų Didžiojoje svetainėje, dalyvavo Arkivyskupijos, Aplinkos apsaugos departamento, Civilinės metrikacijos biuro, Sporto, Ryšių istorijos bei Medicinos ir farmacijos istorijos muziejų atstovai. Taip pat atėjo Senojo pašto, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio, Jėzuitų gimnazijos, vienintelės Lietuvoje Homeopatinės vaistinės, parduotuvės „Meno mūza” ir net įmonės, prižiūrinčios aikštėje esantį viešąjį tualetą, darbuotojai.
Pasigedo Senamiesčio gaivinimo strategijos
Rotušės aikštėje įsikūrusių įstaigų įvairovė liudija, kad miestiečiai gali sutvarkyti daugybę jiems svarbių reikalų ir gyvenimas čia turėtų virte virti. Tačiau taip nėra.
Pernai rudenį susibūrusio „Senamiesčio klubo” pirmininkės Erikos Drungytės nuomone, Senamiestyje dirbantys ir gyvenantys žmonės mato, kad ši miesto dalis – labiausiai apleista, nors turėtų būti labiausiai prestižinė. „Reikia kompleksinių (ir visų pirma miesto valdžios) pastangų Senamiesčiui atgaivinti, mūsų klubo indėlis čia menkas. Tegalime organizuoti renginius, atkreipiančius dėmesį į Senamiesčio būklę bei kuriančius trauką miestiečiams čia ateiti”, – kalbėjo E.Drungytė.
„Senamiesčio klubas” šį pavasarį surengė savaitę trukusias „Žiedų dienas”, Inkilų dieną, Gėlių mugę bei Vaikų šventę.
Susipažinimui – romantinis koncertas
„Senamiesčio klubas” savo veiklą pradėjo telkdamas senojoje miesto dalyje įsikūrusias įstaigas ir gyventojus renginiams, skirtiems visam miestui, organizuoti. A.Ruseckaitė kaimynus ėmė burti kamerinėje aplinkoje. Ketvirtadienio popietės dalyviams buvo pasiūlytas koncertas čia dažnai vykstančių poezijos ir muzikos popiečių dvasia. Trio „Graciozo” atliko romantinę prancūzų muziką, o aktorius Petras Venslovas paskaitė Maironio eilių.
Po koncerto direktorė popietės svečius pakvietė pasidairyti po memorialinius Maironio kambarius, o paskui paragino užsukti į sodelį, kuriame buvo patiekta simbolinių vaišių. Iš jų Rotušės aikštės kaimynų A.Ruseckaitė žadėjo neišleisti „be Maironio krupniko lašelio”, kurio receptą dabar žino tik muziejininkės, save juokais vadinančios „Maironio tarnaitėmis”.
„Senamiesčio klubo” aktyvistų „kaimynų popietėje” Maironio namuose nebuvo. Tolesni įvykiai parodys, ar bus lemta susivienyti „Senamiesčio klubo” ir „Maironio tarnaičių” iškeltoms iniciatyvoms, ar šios dvi Senamiesčio aktyvistų srovės atsidurs atviroje priešpriešoje.
Žilvinė Petrauskaitė