Žmonės, kaupiantys įdomius eksponatus, norėdami juos parodyti kitiems, įkuria privačius muziejus
Tarp gausybės Lietuvoje esančių muziejų yra ir per trisdešimt privačių. Kaune ir pakaunėje tokių keletas. Gegužę Kauno rajone, Biliūnų kaime, privačioje sodyboje, pradėjo veikti Raudondvario Juozo Naujalio memorialinio muziejaus filialas. Tik nepagalvokite, kad jo ekspozicija pasakoja apie muziką. Buvusio lakūno, skraidyklių sporto entuziasto Juozo Liekio ir jo žmonos Vandos sodyboje įkurta XIX-XX a. technikos paveldo ir etninės kultūros ekspozicija po atviru dangumi. Didžioji dalis Liekių surinktos senosios technikos yra suremontuota, restauruota ir veikianti.
Nuo kuliamosios iki amfibijos
Keletą kilometrų už Bernatonių pavažiavus žvyrkeliu, iš tolo pasimato seno medžio kamiene iškilęs gandralizdis. Tai ženklas, kad jau privažiavote Liekių sodybą, kurioje ant pievelės išrikiuota daugybė senovinių motorų, žemės ūkio technikos, senų automobilių, motociklų, brikų. Apžiūrint šitą kolekciją, stipriausiai plaka vyrų širdys, nes jie apie motorus išmano kur kas daugiau nei moterys. Nors… Vanda Liekienė čia būtų išimtis. Ji sako, kad vyro pomėgis jau seniai artimas ir jai.
Liekiai senąją techniką, padargus rinko daugiau kaip dvidešimt metų po visą Lietuvą. Ta aistra užsikrėtė dar tada, kai gyveno daugiabutyje Kaune. Senovinius padargus ir rakandus teko laikyti garažuose, sandėliuose, paskui atsirado sodyba Biliūnuose, kol prieš penketą metų paskui savo eksponatus į kaimą prie Nevėžio atsikraustė ir šeimininkai. Kai tik čia išsidėliojo senienas, smalsūs lankytojai, važiuojantys pro šalį, jau užsukdavo pasižvalgyti, nors muziejaus statuso sodyba dar neturėjo. „Kartą užsuko visas būrys švedų. Jiems buvo labai netikėta pamatyti mūsų kolekcijoje švedišką kuliamąją”, – pasakoja Vanda Liekienė.
Juozas Liekis, aprodydamas savo ilgai kauptus eksponatus, gali papasakoti kiekvieno istoriją, kilmę, paskirtį: „Štai čia karo metų amerikoniški viliukai, šitas – su stumdomomis durimis. Čia to paties laikotarpio rusiška amfibija.
O su šia mašina darydavo skiedras stogams dengti – įkišdavo kaladę, ir mechanizmas dailiai ją suraikydavo. Šitas prietaisas labai retas – tai vinių kalimo mašina, maždaug 1920 metų „gimimo”.
Muziejus dar plėsis
Technikos paveldas rinktas iš visos Lietuvos. Eksponatus reikėdavo pirkti, veltui atiduodavo mažai kas. „Tie, kurie suvokė paveldo vertę, nenorėdavo su juo skirtis – sakydavo, kad tai senelių, tėvų atminimas. Pas apsileidėlius seni daiktai būdavo suniokoti. Bet vis dėlto šį tą pavyko surinkti. Daugiausia senų mašinų, padargų buvo išlikę Suvalkijoje. Iš ten parsivežta daug vokiškų, austriškų, angliškų variklių. Žemaitijos link technikos paveldo jau mažiau. Iš Aukštaitijos atsigabenom briką, vežimaitį”, – seka eksponatų atsiradimo istoriją Liekiai.
Smulkesni entuziastų šeimos surinkti etninės kultūros, materialiojo paveldo eksponatai rodomi Raudondvario pilyje įsikūrusiame J.Naujalio memorialiniame muziejuje, veikiančiame nuo 2002 metų.
Šeimininkas prasitaria, kad ateityje ketina mechanizmams pastatyti paviljoną, kad jie galėtų saugiai žiemoti. Dar vienas sumanymas – įrengti veikiančią kalvę, nes kalvystės įrankių sukaupta užtektinai. Juozas Liekis įsitikinęs, kad ateityje jo sodyboje bus itin gausu lankytojų, nes ketinama išasfaltuoti į ją vedantį kelią, be to, netoliese, Nevėžio pakrantėmis, suplanuotas turistinis maršrutas dviratininkams.
Valdas apžiūrėjo ir iš lėktuvo
Buvęs lakūnas Juozas Liekis su skraidymu neatsisveikino ir dabar. Jis turi nedidelį lėktuvėlį, kuriuo pakyla pasižvalgyti po apylinkes, prigludusias prie Nevėžio. Specialiai tam nušienauta ir pakilimo tako juosta. Vanda Liekienė, ištikima vyro pomėgių bendražygė, jaunystėje ne kartą išbandžiusi skraidyklių sporto adrenaliną, sako irgi pažvelgusi į savo sodybą iš paukščio skrydžio.
Gerų poros hektarų Liekių sklype erdviai įkurdinta ne tik senoji technika. Geldose, karučiuose žydi šeimininkės išpuoselėtos gėlės. Jau seniai į jiems įrengtą „butą” aukštuose sausuoliuose kasmet sugrįžta gandrai. Jie drąsiai šeimininkauja kieme, nė kiek nesibaidydami žmonių. Kartais, pasakoja šeimininkė, ilgakojai net eina maudytis į jos įrengtą gėlyne baseinėlį ir turškiasi ten pasimėgaudami. Muziejaus lankytojus pasitinka ir gražuolis povas, tačiau jis ne toks taikus – mėgsta įgnybti iš pasalų.
„Visas mano ūkis – kelios vištos ir povas. Juk dabar mes – muziejininkai. Turime bilietus lankytojams parduoti, apie ekspoziciją pasakoti, būti pasiruošę žmones priimti. O ir besidominčių žurnalistų srautas dar vis nesibaigia”, – šypsosi Vanda Liekienė.
Senas radijas – irgi brangenybė
Kaunietis inžinierius Zenonas Langaitis yra įkūręs privatų virtualų radijo prietaisų muziejų. Patogiausia jį apžiūrėti internete surinkus adresą www.muziejai.lt ir spragtelėjus ties nuoroda „privatūs muziejai”. Z.Langaičio muziejaus svetainėje – gausybė senovinių radijo aparatų, buitinių ir profesionalių radijo prietaisų. Čia galima pamatyti radiją, kuriuo žinių ir muzikos Smetonos laikais klausėsi mūsų seneliai, gramofoną su „triūba”, pirmuosius tarybinius tranzistorius, jau istorija tapusius juostinius magnetofonus ir daug kitų dalykų. Z.Langaitis sakosi norįs parodyti daiktus, kurie buvo mūsų gyvenimo dalyviai ir liudininkai tiek nepamirštamais prieškarinės Lietuvos, pokario laikais, tiek „socializmo bei komunizmo statybos” epochoje.
„Inžinierių protas ir žmonių darbštumas – amžini dalykai. Norėjau nuo jų nubraukti praeities dulkes ir pateikti visuomenės dėmesiui”, – teigia unikalios kolekcijos savininkas. Jis senovinius radijo prietaisus ne tik renka, bet ir restauruoja, vėl sugrąžindamas jiems jaunystę – senolis radijas ar patefonas ima byloti ne tik savo garbia išvaizda, bet ir „atkimusiu” balsu.
Kauno senamiestyje L.Zamenhofo gatvėje įsikūręs privatus Brangakmenių (Gemologijos) muziejus. Jo įkūrėjas – Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas Arūnas Kleišmantas. Muziejaus ekspozicijoje rodomi brangieji, pusbrangiai ir retieji mineralai iš įvairių pasaulio radimviečių. Lankytojų grupėms ekskursijas veda pats A.Kleišmantas, o panorusieji gali muziejaus laboratorijoje išsitirti ir savo turimus brangakmenius.
Rūta Kanopkaitė