Nuo saulės – koma ir mirtis

Saulė gali ne tik praskaidrinti, bet ir sugadinti atostogas.

Kai kurie poilsiautojai net nenutuokia, kad ilgalaikis lepinimasis saulės voniomis gresia ne tik smarkiu nudegimu ar odos vėžiu, bet ir gyvybei pavojingu saulės smūgiu bei ne mažiau žalingu išsekimu nuo karščio.

Hiperpireksija vadinamas išsekimas nuo karščio ypač pavojingas antsvorio turintiems, nuo alkoholio apsvaigusiems, per šiltai apsirengusiems, širdies ligomis sergantiems žmonėms, hipertonikams. Išsekimas gresia ir prieš kaitinimąsi vaistus vartojusiems poilsiautojams bei tiems, kurių organizme sumažėjęs skysčių kiekis.

Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja Audronė Renkauskienė teigė, kad karštomis dienomis rekomenduojama išgerti 4-5 litrus skysčių. Nors žmogus gali ir nejausti troškulio, vartoti skysčius būtina, nes jie gausiai pasišalina su prakaitu.

Perkaitusiems saulėje, be įprastų priemonių – vėsinimo ir skysčių, patartina vartoti daugiau druskų. Kaitinantis gausiai prakaituojama, todėl druskų stoka pradeda trikdyti vidaus organų veiklą – žmogus stipriai išbąla, oda pasidengia smulkiais prakaito lašais.

Jeigu tokios būklės žmogus neišgeria druskų prisotinto natūralaus mineralinio vandens ir nepasitraukia nuo tiesioginių saulės spindulių, jis gali nualpti ir, nesulaukęs pagalbos, mirti.

„Gali ištikti ir koma, nes krenta kraujo spaudimas. Tai daug rimčiau nei daugeliui atrodo“, – sakė gydytoja.

Koma ir mirtimi gali baigtis ir saulės smūgis. Jis ištinka tiesioginiams spinduliams krintant ant galvos bei sprando. Jeigu šios vietos yra nepridengtos, prasideda smegenų dirginimas, pakyla jų temperatūra, todėl sutrinka smegenų funkcija.

Pasak A.Renkauskienės, tipiniai saulės smūgio simptomai – stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Ligonis suglemba, gali netekti sąmonės. Veidas atrodo išsekęs, akys įdumba, prasideda raumenų spazmai – taip atrodo žmogus prieš prasidedant komai.

Gydytoja pasakojo, kad nukentėjusįjį reikėtų skubiai nešti į pavėsį, dėti ant galvos šaltą kompresą, vėdinti, o vėliau vežti pas gydytoją. Poilsiaujant atokesnėje vietoje, šaltą kompresą gali pakeisti vandenyje sudrėkintas rankšluostis ar drabužis.

„Kaitinantis negalima gaivintis alkoholiniais gėrimais, nes tuomet visi saulės smūgio simptomai pasireiškia greičiau – užtenka vos 15 minučių saulėje“, – aiškino A.Renkauskienė.

Anot A.Renkauskienės, į polikliniką pacientai dažniau kreipiasi ne dėl saulės smūgio, bet dėl jo padarinių – paūmėja širdies sutrikimai, krenta ar kyla kraujo spaudimas. Tokių atvejų pasitaiko keli per savaitę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.