Šį sezoną Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos inspektoriams teks dažniau rengti reidus jūroje, mat pastebėta, kad joje pradėjo intensyviau plaukioti kateriai. Tad paskui juos seks ir inspektoriai.
Tokie reidai, tik kur kas rečiau, buvo daromi ir anksčiau, tačiau jų metu kontroliuoti žvejai. Dabar ir kateriais, ir motorinėmis guminėmis valtimis tiesiog nuo kranto išplaukiama į jūrą. Gauta signalų, kad nuplaukiama beveik prie teritorinių vandenų pabaigos, t. y. 12 jūrmylių. Siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, būtina tikrinti, kiek jie nuplaukia nuo kranto, ar yra juose gelbėjimo priemonės ir kt.
Mažųjų pramoginių laivelių laivybos sezonas oficialiai prasidėjo gegužės mėnesį, tačiau įsibėgėjo tik gerokai atšilus orams. Apie šio sezono ypatumus kalbėjomės su Susisiekimo ministerijos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (VVVLI) viršininko pavaduotoju Jonu Lukša.
Beje, pats jis džiaugiasi po pusantrų metų atsikratęs savo pramoginio laivelio, mat neturėjo laiko jį prižiūrėti. Be to, įsitikino, kad laivas yra ta kišenė, į kurią tenka sudėti visus savo pinigus.
Kodėl būtinos liemenės?
Klaipėdos regione VVVLI kasmet surenka apie keliolika tūkstančių litų baudų. J. Lukša mano, kad šiemet jų bus surinkta daugiau, nes pramoginių laivų Lietuvoje daugėja.
VVVLI Klaipėdos skyrius pernai vasarą įsigijo greitaeigį katerį, kuris per valandą plaukia 100 km greičiu. Per pusę valandos jis gali pasiekti ir Nidą. Skyriuje iš viso dirba 7 žmonės, iš jų 4 – inspektoriai. Jie dirba visoje Klaipėdos apskrityje, tačiau pagrindinis rūpestis – Klaipėda.
Šiemet inspektoriai atliko jau keletą reidų. Dažniausiai buvo nesilaikoma greitaeigiams kateriams (plaukiantiems didesniu kaip 20 km/h greičiu) taikomo reikalavimo, kad visi laive esantys žmonės privalo dėvėti gelbėjimosi liemenes visą plaukiojimo laiką, t. y. net laivui dreifuojant ar plaukiant lėta eiga. Beje, pramoginių motorinių laivų Lietuvoje priskaičiuojama apie 5 000, iš jų greitaeigių – apie 3 tūkst.
Jau šiemet apie 10 tokių katerių laivavedžių yra nubausti piniginėmis baudomis. Už plaukiojimą greitaeigiu kateriu be gelbėjimosi liemenės gresia bauda nuo 200 iki 400 litų.
Manančius, kad toks inspektorių kabinėjimasis dėl gelbėjimosi liemenių yra nereikalingas biurokratų prasimanymas, J. Lukša informuoja, jog yra šalių, kur žvejai net žvejodami nuo molo vilki gelbėjimosi liemenes. Nereikėtų pamiršti, kad iš greitaeigio katerio iškristi už borto pavojus yra gana didelis. Be to, jeigu kateris plaukia 80 km/h greičiu, kritimo smūgis į vandenį būna panašus kaip krentant ant asfalto.
„Su vandeniu negalima juokauti. Netgi jeigu laivas plaukia ne itin dideliu greičiu, krentant už borto galima susitrenkti galvą ir, neturint gelbėjimosi liemenės, tiesiog per sekundę panirti po vandeniu, o kai suras – gali būti vėlu. Taip, gelbėjimosi liemenės nepigiai kainuoja, bet gyvybė – dar brangiau”, – sako inspekcijos viršininko pavaduotojas.
Girtuoklius gaudys naktimis
Šiemet vienas žmogus nubaustas pinigine bauda už tai, kad katerį vairavo būdamas neblaivus. Beje, VVVLI inspektoriai turi alkotesterį ir patys nustato, ar žmogus blaivus ar ne. Pernai per rugpjūtį ir rugsėjį buvo sulaikyta 15 tokių neblaivių vairuotojų. Baudos už šį pažeidimą – 500-1000 Lt.
Inspekciją jau pasiekė kalbos, kad iš Nidos į Nemuno deltą išgėrę pramoginių laivų kapitonai vengia plaukti dienos metu ir tai daro naktimis. Užtat inspektoriai ketina pradėti daryti reidus ir naktį. J. Lukšos teigimu, iki šiol tokios būtinybės nebuvo, tačiau dabar teks tai daryti.
Beje, inspektoriai turi kompiuterinius duomenis apie visus patikrintus laivus, kitaip sakant, remdamiesi savo duomenų baze, žino, ką reikia tikrinti, ir be reikalo neplaukioja.
Farvateriu plaukti draudžiama
VVVLI inspektoriai bendradarbiauja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus inspektoriais ir kontroliuoja mažųjų laivų laivybą uosto akvatorijoje.
Žinia, tiek jachtoms, tiek pramoginiams mažiesiems laivams uosto farvateriu plaukti draudžiama. Jie neviršydami leistino greičio gali tai daryti tik už farvaterio, Smiltynės pusėje. Greitis, kaip ir didžiųjų laivų, plaukiančių farvateriu, negali būti didesnis kaip 6 mazgai.
Pramoginiai laiveliai, norintys įplaukti į Danės upę, privalo apie tai pranešti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai ir kuo greičiau 90 laipsnių kampu kirsti farvaterį.
Beje, baudos už greičio viršijimą uosto akvatorijoje – 200-400 litų. Baudžia arba vienos, arba kitos institucijos inspektoriai.
Pasak J. Lukšos, dažniausiai laiveliais po akvatoriją laksto iš kitų miestų atvykę žmonės. Neretai atplaukia kateriai iš Nidos, kuriuos vairuoja asmenys, nežinantys laivybos uoste taisyklių.
Taigi kaip buriuotojai laikosi laivybos taisyklių, taip pat kontroliuoja VVVLI, nors technines apžiūras organizuoja pati Lietuvos buriuotojų sąjunga. Beje, pagal laivybos taisykles, jeigu plaukia burinė jachta, neturinti variklio, visi motoriniai laivai jai turi duoti kelią.
Reikalavimai vandens motociklams
Vandens motociklus taip pat kontroliuoja VVVLI. Jie gali plaukioti specialiais plūdurais aptvertais farvateriais, nuo žmonių maudymosi zonos nutolusiais per 500 metrų. Jeigu jais plaukiojama arčiau, reikėtų apie tai pranešti inspektoriams, ir jie nubaus pažeidėjus.
Tiesa, kadangi pajūryje šalia Klaipėdos ne visur maudymosi vietos pažymėtos plūdurais, vandens motociklą vairuojantis žmogus dažnai teisinasi inspektoriams, kad jis nežinojęs, jog čia esanti maudymosi zona.
Kad nebūtų drumsčiamas žmonių poilsis, šiemet inspektoriai ketina griežčiau kontroliuoti ir mėgstančius pakrantėse palakstyti vandens motociklais. Beje, už vandens transporto priemonės naudojimą neleistinoje vietoje numatytos nemažos piniginės baudos.