Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Du klaipėdiečiai kaltinami apgaulės būdu pasisavinę per milijoną litų.
STT Klaipėdos valdybos duomenimis, dviejų nusikalstamą veiką vykdžiusių klaipėdiečių taikiklyje atsidūrė senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys Tauralaukyje ir kitose uostamiesčio apylinkių vietose. Pareigūnai daro prielaidą, kad kaltinamieji turėjo informatorių Klaipėdos savivaldybėje.
Išnaudojo internetą
30-40 metų amžiaus vyriškiai, pasinaudodami ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje kilusiu žemės pirkimo, pardavimo bei naujų statybų bumu, susirasdavo žemės turinčius senukus ir įtikindavo juos žemę parduoti. Po to tarpininkais prisistatantys klaipėdiečiai savo aukoms surasdavo žemės pirkėjus.
Žinia, pas notarus pasirašant žemės pirkimo-pardavimo sutartis, būtina nurodyti sąskaitą banke, į kurią bus pervedami pinigai. Kai senyvo amžiaus, neišprusę žmonės kreipdavosi į bankus, sukčiai įtikindavo juos, kad sandėris neva negalės įvykti, jeigu jie nepasinaudos bankų siūloma internetinės bankininkystės paslauga. Kai senukai gaudavo sąskaitų valdymo internetu kodus, ši konfidenciali informacija tapdavo žinoma ir aferistams.
Pardavus žemę ir pirkėjams pervedus pinigus į sąskaitą, sukčiai senukams rekomenduodavo gautus pinigus laikyti banke ir, siekiant gauti didesnes palūkanas, bent pusmetį turimų lėšų neliesti. Po to svetimas sąskaitos nusikaltėliai ištuštindavo, o išgrynintus pinigus pasisavindavo.
Įtariami valdininkai
Veikdami pagal tokią schemą du su jokia nekilnojamojo turto agentūra nesusiję ir savarankiškai veikę klaipėdiečiai (vienas jų anksčiau teistas už vagystę) nuo 2004-ųjų vasaros apgavo keturis asmenis. Jiems padarytą materialinę žalą nukentėjusieji įvertino daugiau nei vienu milijonu litų.
STT Klaipėdos valdybos pareigūnai, atsakydami į klausimą, kokiu būdu sukčiai rinkdavęsi aukas, darė prielaidą, jog duomenis, kurie pagyvenę asmenys turi žemės, jie gaudavo iš savo informatorių Klaipėdos savivaldybės administracijoje.
Praėjusių metų liepą STT Klaipėdos valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą po to, kai, gavus vieno nukentėjusiojo, neberadusio savo sąskaitoje banke pinigų, skundą, pasitvirtino anksčiau turėti duomenys.
Birželio 20-ąją tyrimą organizavusios ir kontroliavusios Lietuvos Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys, surašęs kaltinamąją aktą, perdavė medžiagą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už sukčiavimą stambiu mastu kaltinamiesiems gresia iki aštuonerių metų nelaisvės.